Kęstutis Bulota

Artėjant kitų metų vasario 9-25 dienomis vyksiančioms Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, verta prisiminti Lietuvos žiemos sporto istoriją ir įdomius faktus apie mūsų žiemos olimpiečius. Pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvos atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse buvo Kęstutis Bulota. Sankt Morice (Šveicarija) vykusiose žaidynėse čiuožimo rungtyje jis užėmė penktąją vietą.

St. Moritz, olimpiniai žiedai

Maža to, atletas tapo žymiu tarpukario sporto veikėju, greitojo čiuožimo, ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitų sporto šakų pradininku Lietuvoje.
Kaip sakė istorikas Algis Bitautas, K. Bulotą galima drąsiai vadinti multi-sporto atstovu. Jis dalyvavo pirmose Lietuvos futbolo pirmenybėse ir du kartus tapo šalies čempionu, atletas sužaidė ir pirmose Lietuvos krepšinio rungtynėse, pirmose Lietuvos ledo ritulio rungtynėse, du kartus tapo Lietuvos sportinio ėjimo rekordininku, penkis kartus tapo šalies čiuožimo čempionu.

Kęstutis Bulota

„K. Bulota Sankt Morice varžėsi keturiose rungtyse. Aukščiausią, penktąją, vietą jis užėmė 10 000 m čiuožimo rungtyje. Įdomu tai, kad šios varžybos buvo nutrauktos dėl Šveicarijos oro sąlygų. Nuo šilumos ir drėgmės ledas pažliugo ir dalis čiuožėjų negalėjo startuoti, bet K. Bulota buvo tarp tų sportininkų, kurie baigė distanciją, todėl ir turime užfiksuotą jo laiką. Kitose rungtyse jis liko 25-oje ir 28-oje vietose“, – pasakojo A. Bitautas.

Dabartinis Kauno Dariaus ir Girėno stadionas

Olimpietis kartu su Steponu Dariumi daug nuveikė ir vystydami sporto infrastruktūrą. Iš Kauno valdžios jie išsinuomojo teritoriją Ąžuolyno parke, kurioje vėliau suprojektavo futbolo stadioną su bėgimo takeliais. Tai dabartinis S. Dariaus ir S. Girėno lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune, talpinantis daugiau nei 9 tūkst. žiūrovų.

Centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai apie 1950 m. ir stadiono vartai

Pasak A. Bitauto, ko gero, daugiausiai įtakos K. Bulota turėjo ledo ritulio raidai. Sukritikavęs tuometinį Lietuvos ledo ritulio žaidimą, kuriame buvo naudojamas kamuolys ir žaidžiama ne pagal galiojusias taisykles, jis pradėjo iniciatyvą, kuria raginta ir Lietuvoje pereiti prie kanadietiškų žaidimo taisyklių.

K. Bulota turėjo daug įtakos ledo ritulio raidai Lietuvoje

Įvykus šioms permainoms, pagaliau buvo surengtos ir pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvija, kurias Lietuva pralaimėjo 0:3. Nepaisant to, ši sporto šaka Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti, o jos lygis kilti. 1938 metais Lietuvos ledo rinktinė dalyvavo pasaulio ledo ritulio čempionate, kuriame užėmė dešimtąją vietą. Šis pasiekimas iki pat šių dienų yra nepakartotas.
Deja, žymų sportininką ir tikrą Lietuvos patriotą ištiko tragiškas likimas: 1941 m. birželio 14 dieną, Sovietų Sąjungai vykdant masinį lietuvių trėmimą, jis išvežtas į Sibirą. Ten sportininkas neprarado noro kovoti ir nusprendė bėgti iš lagerio, tačiau buvo pastebėtas pareigūnų ir nušautas.

 

Taip pat skaitykite straipsnį „Pirmasis lietuvis žiemos olimpinėse žaidynėse

Parengta pagal elta.lt, alfa.lt
Papildė Saulius Strazdas