N. Sabaitė-Razienė (kairėje) ir V. Bardauskienė

Iš pagrindų gyvenimą nutarusi pakeisti olimpinė vicečempionė Nijolė Sabaitė-Razienė jau 17 metų gyvena Kalgaryje, bet neslepia – jos širdis yra Lietuvoje. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių vicečempionė Nijolė Sabaitė-Razienė į Lietuvą iš Kanados atvyko gruodį ir čia praleis keturis mėnesius. O vėliau keliaus atgal į Kalgarį, kuris jau 17 metų yra jos namai.
Buvusi lengvaatletė gimtinėje dalyvavo Lietuvos olimpiečių veteranų šventinėje popietėje Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse „Siemens“ arenoje. Per šventes ji susitiko ir su kitais buvusiais Miuncheno ir kitų žaidynių olimpiečiais, su jais prisiminė kovas ir visiems linkėjo daugiau šypsotis.
Olimpiniai vicečempionei N. Razienei, gruodžio 8-ąją sukako 67-eri.
Šeimoje Miuncheno olimpinė vicečempionė nėra vienintelė sportininkė. Tačiau tik vienintelė – buvusi lengvaatletė.

Nijole, prisimink Miuncheną, istorinį 800 m bėgimą. Tada čempionė vokietė Hildegard Falck nuotolį nubėgo 1 min. 58,6 sek., o tu atsilikai vos 0, 01 sek. Per dvi dienas dukart pagerinai SSRS rekordą, pirmoji iš SSRS bėgikių nuotolį įveikei greičiau nei per 2 minutes.

Tai – jau praeitis, gražus mano gyvenimo tarpsnis. Tačiau praeitimi nenoriu gyventi, noriu gyventi dabartimi.
Sportas, Miuncheno olimpiada mane veda per visą gyvenimą. Nesitikėjau, kad olimpinės žaidynės man duos tiek visko. Esu ganėtinai paslaptinga, niekam nesigirdavau, jog buvau sportininkė. Tačiau pagal pavardę būdavau surandama ir atpažįstama. Ne vienas mane pavadindavo didvyre. Nesigailiu, kad buvau sportininkė, savyje atradau bėgikės talentą, per pratybas ir varžybas negailėjau savęs.

Kaip sekasi Kalgaryje?

Gyvenu paprastą gyvenimą. Pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis – Lietuvos skiriama sportininko renta. Mėgstu keliauti po pasaulį. Pusę metų praleidau Arizonoje, aplankiau Las Vegasą, Meksiką. Pamačiau, koks pasaulis yra gražus, puikūs žmonės. Stengiuosi nepasiduoti metams. Pajudu, darau įvairius sveikatingumo pratimus, daug vaikščioju. Stengiuosi išlaikyti sveiką stuburą, nepriaugti svorio.

Po tavęs Lietuvoje nei vienai bėgikei nepavyko pasiekti panašių aukštumų 800 m bėgime. Kaip galvoji, kodėl?

Reikia laiko. Nuolat seku Lietuvos sportinį gyvenimą, džiaugiuosi lengvaatlečių pasiekimais. Jiems ypač sėkmingi buvo šie metai, tai parodė ir „LTeam apdovanojimai“. Auga daug puikių, talentingų sportininkų. Tikiu, kad atsiras ir talentinga 800 m bėgikė, kuri pakartos mano laimėjimą ir atsistos ant olimpinės nugalėtojų pakylos.

Parengta pagal sportas.info