Pirmasis Aukštųjų kūno kultūros kursų vadovas Vytautas Augustauskas-Augustaitis – įdomi ir kūrybinga asmenybė. Jis gimė1904 balandžio 9 d. Šiaulių apskrityje. Baigęs šio miesto  pradinę mokyklą, įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją, kurioje ir pradėjo domėtis kūno kultūra. Vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete.

V. Augustausko-Augustaičio veikla apėmė labai platų interesų ratą. 1933 metais jis kartu su M. Krikščiūnu, J. Mikoliūnu ir L. Vaitiekūnu leido dvisavaitinį pedagogikos ir tautinės kultūros žurnalą „Tautos mokykla“, 1935-1940 m. redagavo žurnalą „Fiziškas auklėjimas“.

Žurnalas „Fiziškas auklėjimas“ – redaktorius V. Augustauskas

Nuo 1933 m. V. Augustauskas-Augustaitis buvo visų svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykių organizatorius ir dalyvis. Jis buvo gerai susipažinęs su kūno kultūra, todėl buvo manoma, kad numatys tinkamas kūno kultūros ir sporto plėtojimo srities gaires. Taigi V. Augustaitis-Augustauskas 1934 m. paskirtas Kūno kultūros rūmų ir Aukštųjų kūno kultūros kursų direktoriumi.

1934 m. Kūno kultūros rūmai – dabartinis LSU

Institucijos atidaryme V. Augustauskas-Augustaitis teigė, jog „Kūno kultūros rūmų uždavinys – telkti vienon vieton visoj Lietuvoj besireiškiantį fizinį lavinimąsi, duoti tam sąjūdžiui teigiamą turinį ir parūpinti plėtimuisi galimybes, kad kūno kultūros dalykas per visuomeninius narvelius, atskiras organizacijas bei mokyklas kuo daugiausia duotų naudos visam Lietuvos kraštui“.
Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė Kūno kultūros rūmams buvo pavedusi tvarkyti visus sporto ir fizinio auklėjimo reikalus. Vadovaujant V. Augustauskui-Augustaičiui, Kūno kultūros rūmai ieškojo būdų kaip efektyviau organizuoti akademinį sportą. Siekiant populiarinti sportą buvo įsteigtas Valstybinis kūno kultūros ženklas, pradėtos organizuoti Kūno kultūros dienos. Populiarėjant sportui buvo sprendžiama sporto salių, aikštelių, stadionų plėtros problema. Ypač reikšmingas 1935 m. Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, kuriam pasibaigus krepšininkas ir plaukikas K. Savickas bei bokso specialistas J. Knašas liko Lietuvoje. 1937 m. Lietuvos sportininkų grupė vadovaujama V. Augustauskas-Augustaitis išvyko į JAV, kur buvo siekiama ne tik pasivaržyti, bet ir užmegzti tvirtesnius ryšius su JAV lietuvių jaunimu. V. Augustauskas-Augustaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kūrime bei tapo jo pirmininku.

Pasak prof. Stanislovo Stonkaus, Kūno kultūros rūmų veiklą ir sporto plėtrą Lietuvoje atspindi vyriausybės skirtos lėšos kūno kultūrai ir sportui. Jeigu 1933 m. skyrė 307 213 Lt, tai 1938 m. – 799 023 Lt.

Kūno kultūros rūmai Kaune. Juose veikė Aukštieji kūno kultūros kursai

Tokios aktyvios Kūno kultūros rūmų veiklos nuošalyje neliko ir Aukštieji kūno kultūros kursai. V. Augustauskas-Augustaitis pažymėjo, kad „Tie gilesnieji fiziško auklėjimo klausimai bei uždaviniai spręsti palengvėja mums šiandien todėl, kad kūno kultūros rūmai turi savo akademiją, Aukštuosius Kūno Kultūros kursus, kurie telkia vienon vieton ir vienam tikslui jaunąsias mūsų kultūros mokslo pajėgas, bendromis jėgomis ugdosi fiziško auklėjimo talkininkų, naujų mūsų būsimos mokyklos kūno kultūros pionierių“.
V. Augustauskui-Augustaičiui vadovaujant kūno kultūrai ir sportui Lietuvos krepšininkai du kartus laimėjo Europos čempionų titulą, surengta Pirmoji tautinė pasaulio lietuvių olimpiada, pastatyta Kauno sporto halė bei suorganizuotas trečiasis Europos vyrų krepšinio čempionatas.
Pasak Algirdo Povilo Ažubalio „V. Augustauskas buvo didelės kultūros, erudicijos plačių interesų, kompetentingas organizatorius, komunikabilus, pareigingas, labai gerbiamas bendradarbis, sporto entuziastas, vienas iš nepriklausomos Lietuvos šviesuolių“.

A. Stonkaus knyga 100-osioms gimimo metinėms „Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958) Monografija“

V. Augustausko-Augustaičio gyvenimas ir veikla plačiai tyrinėta prof. Stanislovo Stonkaus išleistoje, 100-osioms gimimo metinėms skirtoje monografijoje „Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958)” (Kaunas, 2003).

LSU atidengta V. Augustausko atminimo lenta

1994.03.29 Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabar LSU) rūmų fojė (Sporto g. 6) atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1934–1940 m. dirbo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkas, Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas“ (skulpt. ir archit. Algimantas Šlapikas; Kauno m. mero 1992 07 02 potv. Nr. 1343).

2015.05.25 Lietuvos sporto muziejuje (Muziejaus g. 7, 9) atidarytas sporto kiemelis, pavadintas pirmojo Lietuvos olimpinio komiteto prezidento Vytauto Augustausko-Augustaičio ir jo sūnaus prof. Vytauto Augustausko-Augustaičio vardu, skirtas muziejuje apsilankantiems vaikams, atidengta informacinė atminimo lenta.

Straipsnio autorė dr. Daiva Majauskienė
Parengta pagal LSU.lt / http://atminimas.kvb.lt/
Papildė Saulius Strazdas