TOK (IOC) prezidentas Thomas Bach

Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) patvirtino 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių programą, kurioje buvo pristatytos naujos plaukimo rungtys. Olimpinių sporto rungčių sąrašą papildė 800 metrų laisvu stiliumi rungtis vyrams, 1500 metrų laisvu stiliumi moterims ir mišri 4×100 metrų kompleksinio plaukimo estafetė. Visais programos pakeitimais IOC stengėsi sustiprinti lyčių lygybės principų laikymąsi. Iki tol 1500 metrų laisvu stiliumi nuotolyje varžėsi išskirtinai vyrai, moterims buvo skirta 800 metrų distancija. Dabar tiek vyrai, tiek moterys varžysis visose vienodose rungtyse. Jau kurį laiką pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose kovojama neolimpinėse sprinto rungtyse – 50 metrų peteliške, 50 metrų krūtine ir 50 metrų nugara. Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) siekė, kad šios rungtys taptų olimpinėmis, nes jos populiarios visose federacijai priklausančiose šalyse, yra dinamiškos ir patrauklios publikai, be to, sprinto rungtyse gerų rezultatų gali pasiekti viso pasaulio gyventojai.

Emilis Vaitkaitis / Nuotr. Rafael Achmedov

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidento Emilio Vaitkaičio, IOC sprendimas įtraukti ilgus nuotolius yra sveikintinas, nes taip tarsi parodomas prioritetas ne tik komercijai, bet ir tikrosioms plaukimo vertybėms. Tuo tarpu dinamikos bei taktikos mėgėjams dovanojama nauja mišri estafetė. „Plaukimas kartu su visomis penkiomis vandens sporto disciplinomis tampa svarbiausia olimpinių žaidynių sporto šaka. Tokijo olimpinėse žaidynėse vandens sporto šakose bus galima iškovoti net 49 medalių komplektus: 35 medalių komplektai plaukime, 8 komplektai šuoliuose į vandenį, po 2 komplektus vandensvydyje, dailiajame plaukime ir atvirų vandenų plaukime. Tai tiesiog fenomenalūs skaičiai ir aiški sporto vystymo kryptis toms šalims, kurių tikslas iškovoti kuo daugiau olimpinių medalių, – kalbėjo E. Vaitkaitis. – Lietuva taip pat yra šių šalių gretose, tačiau konkurencija laimėti medalius yra milžiniška. Vien patekti į olimpines žaidynes ir turėti galimybę kovoti dėl medalių bus dar sunkiau nei praėjusiais metais. Šiuo metu plaukikų dalyvių skaičius yra limituotas iki 900. Pridėjus dar papildomas tris rungtis, tikimybių patekti su B normatyvu praktiškai nebelieka. Kol kas nėra informacijos apie tai, ar bus didinamas ir varžybų dalyvių skaičius.“ Pasak LPF vadovo, olimpinės programos papildymas turės įtakos ir situacijai Lietuvos plaukimo pasaulyje. „Visų pirma, tai šalies varžybų programose turės atsirasti trys papildomos rungtys. Iki šiol 800 metrų laisvu stiliumi vyrų plaukimo atskiros rungties nebuvo, tačiau rekordas buvo fiksuojamas tarpiniame finiše plaukiant 1500 metrų. Moterys yra plaukusios 1500 metrų laisvu stiliumi, bet tai darydavo itin retai. Mišrias estafetes vykdydavome tik trumpuose plaukimo baseinuose. Manau, kad iš esmės turės keistis plaukikų rengimo modelis, arba, kitaip sakant, ne keistis, o grįžti prie chrestomatinio daugiametės treniruotės turinio, kur jauname amžiuje yra akcentuojami ilgesni plaukimo nuotoliai. Šiuo metu matome tendenciją, kad treneriai kuo greičiau nori pasiekti gerų rezultatų sprinto rungtyse, o ilgesni ir vidutiniai nuotoliai yra užmiršti. Vaikai yra forsuojami, naudojama daug intensyvių, intervalinių treniruočių“, – kalbėjo LPF prezidentas. E. Vaitkaitis teigė, kad iki Tokijo olimpinių žaidynių nepakaks laiko pasirengti 800 ir 1500 metrų distancijoms. Pasak jo, pirmoje rungtyje galbūt būtų teorinė galimybė persikvalifikuoti keliems šiuo metu esantiems plaukikams, kuriems sunku iškovoti vietas trumpesniuose nuotoliuose, tačiau atrankos standartai būtų labai aukšti, o plaukikių, galinčių 1500 metrų laisvu stiliumi nuotolyje pasiekti olimpinio lygio rezultatus, šiuo metu, deja, nėra. „Visgi, naujos rungtys, o labiausiai estafetė, daugiausiai vilčių gali teikti mūsų moterims. Vyrai jau yra įrodę, kad pasiekti bendrų tikslų komandoje yra įmanoma, tai belieka padaryti ir mišriai estafetei, nes išugdyti dvi pajėgias plaukikes yra lengviau nei keturias“, – sakė E. Vaitkaitis. „Didžiausias iššūkis – rasti estafetei vietos tarp individualių plaukimų. Mūsų plaukimo lyderiai yra pajėgūs kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų individualiose rungtyse, o estafetė neturi jiems trukdyti siekti aukščiausių tikslų ar juos silpninti. Paimkime pavyzdžiu pasaulio čempioną Simoną Bilį, kurio individualūs nuotoliai yra 50 m ir 100 metrų laisvu stiliumi. Norint kovoti dėl medalių, jam būtina įveikti kvalifikacinius ir pusfinalio plaukimus. Tai jau yra šeši startai. Dar reikia dalyvauti vyrų 4×100 metrų kompleksinio plaukimo estafetėje ir, galbūt, 4×100 metrų laisvu stiliumi vyrų estafetėje. Jeigu prisidėtų dar ir mišri nauja estafetė, tada plaukikui per varžybas 100 metrų laisvu stiliumi tektų plaukti bent devynis kartus, o tai yra didžiulis krūvis. Panaši situacija ir su kitais mūsų plaukikais, – sakė PLF prezidentas. „Plaukiant estafetę, rezultatas priklauso nuo visų joje dalyvaujančių komandos narių. Visi jie turi būti geriausios formos ir bendras rezultatas priklauso nuo visų indėlio. Mišrioje estafetėje yra daug įvairių taktinių niuansų. Dažniausiai etapus nugara ir krūtine plaukia vyrai, o peteliške ir laisvuoju stiliumi – moterys, tačiau gali būti ir kitokių variantų. Šiuo metu turime 4-5 stiprius vyrus ir vieną moterį, galinčius stipriai plaukti mišrioje estafetėje. Labai laukiame dar vienos pakankamai stiprios bet kurio plaukimo būdo atstovės, vertos mišrios estafetės. Plaukimai estafetėse yra labai emocionalūs ir sportininkai neretai plaukia greičiau nei plaukdami individualiai. Plaukdamas estafetėje, tu esi atsakingas ne tik už save, bet už visus kitus komandos narius, už visą Lietuvą.“

Parengta pagal: delfi.lt / ELTA / 15min.lt / sportas.info / lrt.lt / swimming.org / swimswam.com / usatoday.com / washingtonpost.com / reuters.com / bbc.com / english.ahram.org.eg / olympics.nbcsports.com