Mada diktuoja savo sąlygas visose gyvenimo srityse, ne išimtis ir sportas. Šį kartą siūlome skaitytojams susipažinti su krepšinio „mados istorija“.
Kaip ir kasdienius ar proginius drabužius, taip ir sportinę aprangą įtakoja mados tendencijos. Skirtingų dešimtmečių krepšininkų apranga kito kartu su visuomene. Prieš šimtą metų vaikinai mėtydavo kamuolį į krepšį apsivilkę kasdieninius plačius marškinėlius ir apsiavę medžiaginius kedus plonais guminiais padais. Vystantis sporto šakai, keitėsi ir apranga – žaidėjai pasirodydavo aikštėje dėvėdami prigludusius marškinėlius ir pasipuošę įvairiais aksesuarais. Visgi mada eina ratu, tad neilgai trukus krepšininkų apranga vėl tapo laisvesnė – mūsų dienomis ji patogi ir funkcionali.

1911 m. krepšininkai

Krepšiniui tampant profesionaliu ir populiariu sportu, XX a. trečiajame dešimtmetyje susiformavo žaidėjų aprangos stilius – vidutinio ilgio šortai, berankoviai prigludę marškinėliai ir patogūs, lygiapadžiai bateliai. Pagaliau uniformos ne tik reprezentavo komandas, bet ir atspindėjo jų dvasią. Vyriški krepšinio marškinėliai buvo berankoviai, moteriški – trumpomis rankovėmis. Kojinės virš kelio ir atlenktu krašteliu. Atsižvelgiant į trapesnę moterų prigimtį, joms rekomenduota žaisti su antkeliais. Aprangą siūdavo iš džersio – tampraus, orui laidaus vilnonio audinio.

Miltono universiteto krepšininkės. Šiaurės Dakota, JAV, 1909 m.

Per pirmuosius XX a. tris dešimtmečius vilna ir medvilnė buvo pagrindiniai pluoštai. Sportinę aprangą siūdavo iš vilnos, nes šis audinys „kvėpavo“. Vilna turėjo ir trūkumų – dažnai skalbiant uniforma susitraukdavo ir galima tik įsivaizduoti, kaip nemalonu ant kūno jausti nuo prakaito sudrėkusius vilnonius marškinėlius. Tiesa, žaidimas trukdavo trumpiau ir jo tempas nebuvo toks greitas. Kai ketvirtajame dešimtmetyje atsirado poliesteris ir nailonas, jau per artimiausius dešimt metų imta siūti sportinę aprangą iš sintetinių audinių. Ją buvo paprasčiau skalbti ir apskritai lengviau dėvėti. Taip prasidėjo nauja krepšinio aprangos era.

Jaunųjų krikščionių asociacijos krepšinio komanda. Vičita, JAV, 1895 m.

Mados tendencijos nuolat kito. Trumpi šortai karaliavo krepšinio aikštėse nuo 1935 iki 1980 m. Taip nutiko JAV moterų krepšinio komandos „All American Redheads“ dėka. Šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmečiuose krepšininkų aprangą sudarė prigludę marškinėliai ir šortai iki kelių, dar vėliau jie susiaurėjo, o marškinėliai tapo aptempti.
Nuo aštunto dešimtmečio krepšininkams jau neužteko tik aprangos. Tapo madingi sportiniai aksesuarai: galvos raiščiai ir ilgos kojinės „šildyklės“. Ar šios aprangos detalės tikrai buvo reikalingos? Nebent norint išsiskirti iš kitų. Vyravo nuomonė, kad šie sportinės uniformos elementai padeda gerinti termoreguliaciją, bet kodėl šiandieniniai krepšininkai nevilki kojinių iki kelių su mėlyna arba raudona juostele prie kraštelio? Galvos raištis neva sugerdavo varvantį prakaitą, bet mūsų laikais sportininkai irgi dažniausiai jo nenešioja. Gal nebijo, kad prakaitas išgrauš akis. Mados tendencijos reguliavo ir spalvų paletę. Devintas dešimtmetis buvo ganėtinai konservatyvus, bet kai kuriais atvejais labai pašėlęs. Apranga iš tamsios virto šviesia, žaidėjai pelnydavo taškus demonstruodami įspūdingas šukuosenas ir vešlias barzdas. Visgi uniformos siluetas smarkiai nepakito – prigludę marškinėliai ir trumpi šortai. Šį standartą įtvirtino NBA superžvaigždė Larry Birdas.

Ilgųjų kojinių era

Perversmas įvyko, kai arenoje pasirodė Michaelas Jordanas. 1984 m. jis savotiškai reformavo krepšinio aprangos stilių, išreiškęs pageidavimą, kad jo komanda dėvėtų ilgesnius šortus. Priežastis paprasta – nuleidus šortus ant klubų, iš jų išslysdavo marškinėliai. Neilgai trukus „Chicago Bulls“ aprangą ėmė kopijuoti kiti šalies krepšinio klubai ir senoji apranga tapo istorija. Pastaraisiais metais aprangos siluetas tapo platesnis. Tai leidžia sportininkui aukščiau pašokti ir greičiau bėgioti po aikštelę. Žymiai daugiau pokyčių ir technologinių patobulinimų teko krepšinio bateliams. Klasikinės eros krepšininkai avėjo legendinius „Converse All Stars“, kurių modelis sukurtas dar XX a. pradžioje ir tik septintojo dešimtmečio pabaigoje arenoje pasirodė „Nike“ ir „Adidas“ modeliai.
1917 m. Marquiso Converse’o kompanija pagamino pirmąją sportinių batelių partiją, skirtą krepšiniui. Modelis vadinosi „Converse All Stars“, o jau po metų NBA žvaigždė Chuckas Tayloras gavo pirmąją reklaminę porą kedų. 1921 m. jis ėmė intensyviai bendradarbiauti su kompanija ir skatinti avalynės pardavimus. „Converse All Star“ modelis pelnė fantastišką rekordą – per visą savo gyvavimo laiką parduota virš 750 milijonų porų batelių.

„Converse All Star“, 19174 m.

1951 m. Japonijos koncernas „Onitsuka Tiger“ pasiūlo rinkai naujovę – krepšinio batelius „OK Basketball“, kurių padas buvo su siurbtukais lyg aštuonkojo čiuptuvai. Ši naujovė užtikrino gerą sukibimą su aikštės danga ir mažino sportinių traumų tikimybę. Modelis neišpopuliarėjo, priešingai negu 1969 m. kompanijos „Adidas“ išleisti bateliai „Superstar“. Jie turėjo papildomą guminę pirštų apsaugą ir jau per pirmus dvejus metus šiuos batelius avėjo trys ketvirtadaliai NBA žaidėjų, tarp jų ir legendinis Kareemas Abdul-Jabbaras. 1972 m. ant NBA parketo debiutavo du „Nike“ kūriniai – odiniai žemaauliai „Bruin“ ir aukštaauliai „Blazer“. Reklamos kampanijoje NBA žvaigždės Darrellas Griffithas ir George’as Gervinas. 1982 m. sukurtas modelis „Air Force One“ buvo dar viena „Nike“ naujovė. Šie krepšinio bateliai turėjo vadinamąsias „oro pagalves“, t.y. pade įmontuotas suspausto oro kapsules, kurios gerino amortizavimą.
1985 m. NBA prasidėjo Michaelo Jordano era. Jis ne tik reformavo aprangą, su šiuo krepšininku siejama ir pirmoji vardinė sportinė avalynė. Kompanija „Nike“ išleido „Air Jordan I“ batelius, kurie tapo vienu iš geriausiai parduodamų visų laikų modelių. Konkurencija tarp sportinės avalynės gamintojų skatino technologinį progresą. 1989 m. „Reebok“ inžinieriai panaudojo medicininių pneumatinių įtvarų principą ir rinkoje pasirodė „individuali“ sportinė avalynė. Skirtingose bato vietose buvo įtaisytos kameros, kurios prisipildydavo oro paspaudus specialų mygtuką ant bato liežuvio. Batelis apglausdavo sportininko pėdą ir užtikrino maksimalų komfortą sportuojant.
Po 2000 metų gamybos technologijos taip pažengė į priekį, kad šiuolaikiniai krepšinio bateliai pagal konstrukcijos sudėtingumą ir įvairius „papildinius“ beveik prilygsta „Formulės-1“ bolidams. Vienas iš paskutiniųjų modelių – „Adizero Crazy Light“, kurį kompanija „Adidas“ kūrė net dvejus metus. Šie bateliai sveria vos 278 gramus, o jų gamybai naudotos tik super lengvos ir lanksčios medžiagos, palengvinti net raišteliai. Gamintojai nuolat ieško naujų idėjų, kaip patobulinti sportinę aprangą ir avalynę. Jei sportininkas jausis patogiai, jo žaidimas tik didės. O kur nuves šiandieninės mados tendencijos ar kitas „ateities“ Michaelas Jordanas, telieka tik spėlioti.

Lietuvos krepšinio apranga