Valdas Adamkus

Pasaulis Valdą Adamkų geriausiai žino kaip Lietuvos prezidentą. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis prisimenamas ir kaip žmogus, kurio dėka atgijo Mičigano ežeras, buvęs ties ekologinės katastrofos riba.
Lietuvoje vienas populiariausių mūsų šalies politikų pažįstamas ir kaip sporto žmogus, nuolat stebintis sportinį gyvenimą, prisidėjęs prie daugybės šios srities svarbiausių įvykių ir pats iki šiol nepamirštantis sveikos gyvensenos, padėjusios jam kovoti su sunkia liga.
Kadenciją baigęs Prezidentas norėtų, kad tauta jį prisimintų kaip politiką, kuriam rūpėjo, kad Lietuvoje žmonėms būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos kurti savo gerovę, kuris iš visos širdies stengėsi, kad mūsų šalis būtų demokratinė valstybė, gerbiama viso pasaulio bendrijos. Jam labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog V. Adamkui ne tik politikoje, bet ir visose gyvenimo srityse svarbiausia buvo moralinės vertybės.

Pildėsi ne visi norai

1926 m. lapkričio 3 d. Kaune gimęs V. Adamkus, tada dar Voldemaras Adamkavičius (vardą ir pavardę jis sutrumpino 1955 m. jau gyvendamas JAV) jaunystėje svajojo tapti žurnalistu. Vėliau, gyvenant už Atlanto, užvaldė kita svajonė – tapti gydytoju. Tačiau vien svajonės tam neužteko – reikėjo ir finansinio pagrindo studijoms, o jo išeivis neturėjo.
 „Mes iš Lietuvos išvykome tuščiomis kišenėmis ir tik gerų norų, entuziazmo bei vilties vedami“, – prisimena V. Adamkus.
Tačiau ne visos jaunystės svajonės žlugo atsitrenkusios į neįveikiamas kliūtis. Kaip tik – kuo toliau, tuo mažiau V. Adamkaus gyvenime buvo neatrakinamų durų, neužkopiamų kalnų, neperplaukiamų upių.
Būsimasis Lietuvos prezidentas grūdinosi, drausmę, jėgą ir valią ugdė sportuodamas.
Mažai pasaulyje valstybės vadovų, kurie būtų taip atsidavęs vaikystėje pamėgtam sportui ir su juo koja kojon žengtų visą savo gyvenimą.
V. Adamkus buvo Lietuvos 100 m bėgimo rekordininkas, distanciją įveikė per 10,8 sek., į tolį šoko už 7 m ribos, o iki šios dienos, atsikėlęs ankstų rytą, skuba į baseiną paplaukioti.
„Jei sąlygos tuomet būtų buvusios bent kiek panašesnės į šiandienes ir būčiau šalia turėjęs trenerį, bėgčiau dar greičiau. Lengvoji atletika man davė ypač daug – suformavo asmenybę, teikė tvirtybės, sprendžiant principinius klausimus, užgrūdino fiziškai, neleido iškrypti iš doros kelio“, – dabar sako prezidentas.
V. Adamkus iš aktyvaus didžiojo sporto pasitraukė garbingai išeivijos lietuvių taip ir nenugalėtas 100 m distancijoje.
„Buvau jau 25 m. amžiaus ir negalėjau konkuruoti su jaunesniais bėgikais. O lietuvių sportiniame sąjūdyje drąsiai save galėjau laikyti sportininku pačiame jėgų žydėjime. Sportuodami mes galėjome garsinti Lietuvos vardą, buvome dvasiškai ir morališkai laimingi“, – teigia V. Adamkus.

Tiesė sportinius tiltus

Didelis V. Adamkaus talentas atsiskleidė organizacinėje veikloje, stebino jo išskirtiniai gebėjimai suburti sporto žmones į vieną šeimą. Kai 1944 m. su tėvais pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, čia jis buvo vienas iškiliausių lengvaatlečių, krepšininkas, priklausė Augsburgo „Dainavai“ ir būreliui iniciatorių, kurie 1947-aisiais suorganizavo suvažiavimą ir išrinko pirmąjį Vyr. Fizinio auklėjimo sąjungos komitetą (Vyr. FASK). Komitetas rūpinosi lietuvių sportine veikla, jaunimo užimtumu. V. Adamkus buvo šio komiteto reikalų vedėjas, lengvosios atletikos ir krepšinio sekcijų vadovas. Baigė Greifenaschau kūno kultūros mokytojų ir sporto instruktorių kursus.
1948 m. Vokietijoje vykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos varžybose V. Adamkus laimėjo du aukso ir du sidabro medalius.
JAV V. Adamkus buvo vienas iš Čikagos „Grandies“ ir akademinio sporto klubo „Lituanica“ steigėjų, jo pirmininkas, vadovavo JAV lietuvių krepšininkų išvykoms į Pietų Ameriką ir Australiją. 1981 m. buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) Centro valdybos ir 1983 m. antrųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Čikagoje organizacinio komiteto pirmininkas.
V. Adamkus su dideliu ryžtu ir energija siekė, kad būtų atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Kai 1988 m. gruodžio 11 d. išsipildė ši svajonė, tada jis, ŠALFASS pirmininkas, tapo LTOK atstovu Šiaurės Amerikoje ir savo didele patirtimi daug padėjo šiai jaunai mūsų sporto organizacijai bei Lietuvos sportininkams.
Jo iniciatyva į Lietuvą atkeliavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Kadenciją baigusio Prezidento didelis gyvybingumas jam neleido nustygti vietoje. Ne vienas manė, kad jis, aktyvus sportininkas ir sporto organizatorius, savo gyvenimą ir toliau sies su sportu, taps svarbiu sporto veikėju.
Tačiau taip neatsitiko. V. Adamkus tapo tuo, apie ką nė nesvajojo, – pelnė Lietuvos žmonių simpatijas ir buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Žmogų formuoja aplinka

„Mintimis vis bandau grįžti į praeitį ir prisiminti, kas mane atvedė į sportinį gyvenimą, kuris nuo 12 metų nenutrūkstamai tęsėsi ir tebesitęsia per visą mano gyvenimą – ar tai buvo Lietuva, ar Vokietija, ar JAV. Tuo džiaugiuosi, nes, kad ir kaip būtų, žmogų formuoja aplinka.
Šiandien galiu pasidžiaugti ir padėkoti likimui, nes nuo pačios jaunystės ta aplinka susiklostė gana palankiai. Palankiai ta prasme, kad buvau tik dvylikametis paauglys, kai apsigyvenome V. Kudirkos alėjoje. Priešais – atviras laukas į Ąžuolyną, šalia kurio jau dygo Kūno kultūros rūmai, buvo stadionas, dabar vadinamas S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
Ta aplinka mane sužavėjo ir pritraukė. Žavesys dar ir šiandien, prabėgus daugybei metų, nėra išblėsęs. Man vis sekėsi – gyvenau kokių nors sporto aikštynų pašonėje ir jie mane formavo kaip sportininką“, – prisimena V. Adamkus. Kadenciją baigęs Prezidentas yra šventai įsitikinęs, kad sportas, ypač jaunimui, būtinas ne tik fiziškai stiprėti, bet tai ir vienas paveikiausių būdų asmenybei bei charakteriui ugdyti. Pasikeičia žmogaus mąstysena, jis įgyja veržlumo, išsiugdo varžybų dvasią, reikalingą ne tik sporto aikštėje, bet ir svarbią apskritai gyvenime.
„Deja, regime gana liūdnų pavyzdžių, kai jaunimas, užuot sportavęs, lavinęs kūną ir dvasią sporto salėse, sporto aikštėse, laiką leidžia gatvėje. Tai turi liūdnų pasekmių ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir visai visuomenei. Vaikų ir paauglių fiziniam lavinimui, auklėjimui sportine dvasia dar per mažai skiriama dėmesio“, – įsitikinęs Prezidentas.
Kai V. Adamkus mintimis grįžta į vaikystę, jam visada prieš akis iškyla gimtasis Kaunas, kurį vadina savo miestu. „Taip buvo lemta, kad didžiąją savo gyvenimo dalį turėjau praleisti Čikagoje, bet savo šaknimis esu kaunietis ir juo liksiu iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Mano širdis visada čia, Kaune“, – sako V. Adamkus. Beje, Prezidento gimtajame mieste šių metų pavasarį atidaryta jo vardo muziejinė biblioteka.

Šventai dirbo tautai

Legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis teigia, kad V. Adamkus puikiai suprato mūsų gyvenimą, žmonių poreikius, bet ne jo galiose buvo įgyvendinti tai, ką jis norėjo.
„V. Adamkus visą savo gyvenimą buvo idealistas, ištikimas toms pačioms vertybėms ir idealams, laisvei ir demokratijai, pagarbai žmogui. Aukšta jo dvasinė kultūra. Prezidentas visą laiką nepaliovė tikėti žmogumi. Žaidžiau NBA ir puikiai žinau, kad, pagyvenus Amerikoje maždaug dešimt metų, atsiranda visai kitoks bendravimo su žmonėmis supratimas.
Prezidentas dar palyginti gerai prisitaikė prie mūsų pilkos masės ir siekė jai įdiegti vakarietišką bendravimą, kurio vienas pagrindinių akcentų – pagarba žmogui, o ne savęs aukštinimas“, – sako Š. Marčiulionis.
Prezidentas atvirauja: „Niekas manęs neperspėjo, kokiai žiauriai vienatvei pasmerkiamas prezidentas. Nesvarbu, kurios valstybės prezidentas – kai jis padeda ranką ant Konstitucijos ir prisiekia, jis pasmerktas vienatvei. Kai susitinku su jaunimu, dažnai manęs klausia: „Kaip tapti prezidentu?“ Aš atsakau – būdų nežinau, bet žinau viena – pasiruoškite netekti asmeninio gyvenimo. Man to, deja, niekas nebuvo pasakęs.“
Jis savęs ne kartą klausė, ar visada elgėsi teisingai, ar visuomet darė tai, ką įmanoma padaryti. „Į tai atsakys istorija, tačiau neabejojau: visi sprendimai, veiksmai atitiko mano įsitikinimus, moralės principus.
Gyvenimas man suteikė išskirtinę galimybę pakreipti Lietuvos valstybės gyvenimą teisingesniu, geresniu keliu. Iš dalies man tai nepavyko. Elgiausi taip, kaip tuo metu maniau esant teisingiausia, ir dariau tai, kas Lietuvai buvo reikalinga. Visada norėjau būti žmonių Prezidentu. Buvau nepriklausomas, nepriklausiau jokiai politinei partijai, nebuvau įsipareigojęs jokioms grupėms. Nebuvau niekam įsipareigojęs ir nelikau niekam skolingas. Jautriai reaguodavau į matomas problemas, su dideliu noru norėjau jas pašalinti. Viską dirbau sąžiningai, vedamas ne kokių nors asmeninių interesų“, – sako V. Adamkus.

Draugai apie Prezidentą

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis: „Valdui būdingas puikus humoro jausmas, moka anekdotų ir juos subtiliai pritaiko, puikiai bendrauja su įvairaus rango žmonėmis. Dėl ypač draugiško būdo mes labai mėgome Valdą, vadinome jį „Adomu“. Klasėje ir gimnazijoje jis ne tik sportuodamas išsiskyrė iš kitų – nuolat jį rinkdavome klasės seniūnu, geresnio nieko neturėjome. Mes visada pasitikėdavome Valdu – jis niekada neprikrėsdavo jokių kiaulysčių, buvo labai rimtas, juo pasitikėjo ir mokytojai. Atrodo, mokantis paskutinėje klasėje, Valdą mes vadindavome „Prezidentu“. Kažkokia nuojauta, matyt, buvo. Kartą jam pasakiau: „Žinai, Valdai, tau nieko nepavydėjau, bet varvindavau seilę, kai tu su Alma šokdavai anglų valsą. Mes tada, negalėdami lygintis su tavimi, specialiai sustodavome ir salėje sudarydavome erdvės šokti tiktai judviem. Taip buvo mokantis Vokietijoje gimnazijoje, taip buvo ir Amerikoje.“
Remigijus Gaška: „Niekada Valdo nemačiau supykusio, besikarščiuojančio. Jeigu jis nesutinka su tavo nuomone, to neparodo – nutyli, nusisuka, nesivelia į ginčus. Man ypač imponuoja jo korektiškumas ir diplomatiškumas bendraujant su žmonėmis. Valdas – didelis džentelmenas, labai gerbia moteris. Jeigu ateina grupė žmonių, tai jis pirmiausia ranką paduos moterims, o po to vyrams.“
Rimas Dirvonis: „Valdas Adamkus Amerikoje buvo jaunas, susipratęs, taurus lietuvis, paskendęs lietuviškoje veikloje. Jis buvo labai gražus jaunuolis, visos merginos jį buvo įsimylėjusios. Buvo stropus ir sąžiningas studentas. Dievo dovana – Valdo iškalba. Jis ypač gražiai sakydavo kalbas per įvairius Amerikos lietuvių organizacijų renginius, kitas iškilmes. Valdo kalba tiesiog prikaustydavo lietuvius. Jo namai buvo pilni lietuviškos dvasios, pas Valdą visi bendraminčiai rinkdavomės švęsti šv. Kalėdų, šv. Velykų ar gimtadienių, o kartais šiaip visi subėgdavo pabendrauti prie puodelio kavos.“
(adamkus-dviratis) Bendražygių dovana Prezidentui – dviratis.

Prezidento mintys

* „Norėčiau, kad sportas tarnautų jaunimui, kad šis augtų užgrūdintas, stiprus ir visais atžvilgiais gerai atstovautų sveikai kartai, į kurios rankas pereis visas Lietuvos gyvenimas ir kuriai priklausys ateitis.“

* „Tvirtai tikiu, kad aktyvi sportinė veikla lemia asmenybės brandą, ugdo charakterį, moko valingai siekti užsibrėžtų tikslų ir suburia bendruomenes.“

* „Nei pasaulio, nei mūsų bendruomenėje, o juo labiau sporto šeimoje nėra ir negali būti vietos smurtui ir prievartai.“

* „Sporto bendruomenė privalo būti pažangos kūrėja ir kantriai, net ir kasdienėje veikloje, siekti olimpinių idealų įgyvendinimo. Tik taip sugebėsime kurti valstybę ir bendruomenę, kurioje būtų daugiau tarpusavio supratimo ir pagarbos, solidarumo ir pasitikėjimo.“

* „Kiekviena tauta didžiuojasi savo talentais ir jų pasiekimai džiugina visus. Mes tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvos jaunimas jau yra pasiekęs ir tarptautinėje plotmėje. Talentų neatsiranda staiga, jie išauga. Talentas turi būti ugdomas, bet jis turi būti supamas žmogiškosios šilumos, supratimo ir jautrumo. Sudarykime jaunimui sąlygas augti šeimoje, visuomenėje ir valstybėje.“

Valdas Adamkus

Valdas Adamkus

Valdas Adamkus lengvosios atletikos varžybose savo jėgas išmėgino estafetėje.

Kauno „Aušros“ gimnazijoje buvo įkurta sporto kuopa. Joje aktyviai dalyvavo ir Valdas Adamkus

Valdas Adamkus išmėgino ir Amerikoje (JAV) itin populiarias sporto rūšis

Adamkiada“ – prezidento Valdo Adamkaus vardo sporto olimpiada

Prezidentas Valdus Adamkus olimpiniame kaimelyje aplankė Lietuvos olimpiečius

Rimantas Dirvonis (kairėje) ir Valdas Adamkus – vieni iš Pasaulio lietuvių sporto žaidynių iniciatorių

Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalba Pasaulio lietuvių žaidynėse

Valdui Adamkui skirtas prizas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ – 2015 m.

Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas – 2015 m.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus