Pasaulio lietuvių sporto žaidynių pirmtakė
Pirmoji Lietuvos tautine olimpiada
vykusi  Lietuvoje 1938.07.17 – 31

Žaidynės vyko Kaune ir Klaipėdoje (buriavimas ir irklavimas).
Dalyviai. Tai buvo viso pasaulio lietuvių sporto šventė, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 sportininkų. Be Lietuvos sportininkų jose dalyvavo kitose 5-iose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai:
Brazilijos (3 sportininkai), Didžiosios Britanijos (9 sportininkai), JAV (24 sportininkai),
Latvijos (65 sportininkai ir 57 turistai), Vilniaus krašto (24 sportininkai).
Organizatoriai – Kūno kultūros rūmai, iniciatorius Vytautas Augustaitis.
Sporto šakos. Programoje buvo 17 sporto sakų varžybos:
aviacijos sportas (aviamodelizmas, sklandymas skraidymas), boksas (8 svorio kategorijų), buriavimas, futbolas, irklavimas, žirgų sportas, moterų ir vyrų krepšinis, lengvoji atletika (29 rungtys), plaukimas, stalo tenisas,sunkioji atletika, (5 svorio kategorijų), šaudymas, šuoliai į vandenį tenisas (komandines ir individualiosios),
moterų ir vyrų tinklinis, dviračių sportas, tautiniai šokiai (buvo laikomi sporto šaka).

Tautinės olimpiados I diena / žiūrovai stebi varžybas

Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados I vietos medalis (1938 m.)

 

Pirmosios  (I) pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Toronte (Kanada) 1978.06.27 – 07.3

Sprendimą rengti žaidynės 1976 11 20 priėmė Šiaurės Amerikos Lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFAS) suvažiavimas. Žaidynės skirtos Lietuvos valstybes atkūrimo 60 metų ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams pažymėti.
Žaidynių tikslas – aktyvinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę
Dalyvavo 1101 sportininkas iš JAV, Kanados, Vokietijos, D.Britanijos, Australijos ir Argentinos. Buvo rungtyniaujama 11 sporto sakų: lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo, plaukimo, šaudymo, šachmatų, kalnų slidinėjimo.
Emblema žaidynėms sukūrė žinomas grafikas torontiškis Telesforas Valius (1914.07.10 – 1977.12.01). T. Valius – vienas žymiausių išeivijos lietuvių grafikų, pasitraukė iš Lietuvos 1944 metais. I PLSŽ organizacinio komiteto pirmininkas Pranas Berneckas.

1978 m. (Toronte) pirmųjų PLS Žaidynių organizacinio ir varžybinio komitetų nariai

 

Antrosios (II) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Čikagoje (JAV) 1983.06.25 – 07.04

Tomis dienomis ten vyko Pasaulio lietuvių bendruomenes Seimo posėdžiai ir Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, Dainų šventė.
Trylikos sporto sakų vadybose dalyvavo 1127 sportininkai iš JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos.

 

Trečiosios (III) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Adelaidėje (Australija) 1988.12.26 – 31

Jose pirmą kartą dalyvavo atgimstančios Lietuvos sportininkai: 8 krepšininkai ir treneris R. Sargūnas, plaukikai A. Tučiūte ir R. Mažuolis, tenisininke Mackevičiūte, šachmatininkas A. Mikėnas. Tuometinei šalies sporto vadovų iniciatyvai deleguoti į Australiją Lietuvos sportininkų delegaciją ne iš karto buvo pritarta.
Tuometinė ŠALFASS ir Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos (ALFAS) vadovo Valdo Adamkaus, Jurgio Jonavičiaus bei jų kolegų Lietuvoje ir užsienyje pastangomis buvo sugriauta siena tarp Lietuvos ir Vakarų. Lietuvos jaunieji krepšininkai finale nugalėjo Niujorko lietuvių ekipą (55:50), R. Mažuolis laimėjo 2 aukso medalius. Lietuvos sportininkai laimėjo beveik visus žaidynių medalius. Dešimties sporto šakų varžybose dalyvavo 487 sportininkai iš keturių šalių.

III Pasaulio lietuvių žaidynių delegacijų vadovai

III PLSŽ žygiuoja Lietuvos delegacija

 

Ketvirtosios (IV) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje 1991.07.27 – 08.04

IV PLSŽ vyko dvylikos Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių sporto bazėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Elektrėnuose, Palangoje ir Nidoje). Taip pat Kaukazo (Gruzijos Respublika) bei Himaląjų (Nepalas) kalnuose.
Rungtyniauta 22 sporto šakų varžybose, iš viso buvo akredituoti 6395 dalyviai iš jų 3695 sportininkai ir jų treneriai iš 12 pasaulio šalių (Argentinos, Australijos, D. Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos). Iškilmingas žaidynių atidarymas įvyko 1991 m. liepos 27 d. Kaune,
Ąžuolyno komplekse, o uždarymas rugpjūčio 4 d. Vilniuje, Kalnų
parke.
Labiausiai žaidynių šventinę nuotaiką aptemdė šiurpi tragedija: liepos 31 d. Medininkų pasienio poste buvo išžudyti Lietuvos muitininkai ir policininkai, dėl to žaidynės buvo sustabdytos. Rugpjūčio 3 – ąj4 per aukų laidotuves, nebuvo rengiamos jokios varžybos: dalyviai kartu su visa Lietuva pagerbė žuvusiuosius.

1991 m. (Kaune) IV PLSŽ atidarymo eisena

1991 m. (Kaunas) IV Pasaulio Lietuvių sporto žaidynių atidarymas

1991 m. (Kaunas) IV Pasaulio Lietuvių sporto žaidynių atidarymas

IV PLSŽ dalyviai pagerbia Medininkų aukas

IV Pasaulio lietuvių žaidynių proga išleisti pašto ženklai ir vokai

 

Penktosios (V) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje 1995.07.30 – 08.05

V PLSŽ vyko aštuoniuose Lietuvos miestuose. Dalyvavo 4870 sportininkų iš 16 šalių. Trisdešimties sporto šakų varžybų nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikta 743 komplektai medalių ir 27 komandinės dovanos. Per žaidynes vyko Pasaulio lietuvių sporto organizacijų ir sąjungų kongresas.

 

Šeštosios (VI) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje 1998 m.

VI PLSŽ vyko dešimtyje Lietuvos miestų. Dalyvavo 2561 sportininkas iš 18 šalių.
Buvo rungtyniaujama septyniolikoje sporto šakų. VI PLSŽ surengtos kartu su II Lietuvių tautine olimpiada. Tų žaidynių metu vyko ir moksleivių olimpinės
žaidynės, skirtos Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejui.

 

Septintosios (VII) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje 2005.06.30 – 07.4

VII PLSŽ buvo skirtos Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai bei Jungtinių tautų paskelbtiems Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams pažymėti. Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje septyniolikoje sporto šakų rungtyniavo 5138 sportininkai iš 18 šalių, tarp kurių beveik 600 – užsienio lietuviai. Populiariausios sporto šakos pagal dalyvių skaičių buvo krepšinis, bendroji gimnastika, futbolas, estafetinis bėgimas, plaukimas, stalo tenisas, tenisas, irklavimas.
Per keturias varžybų dienas buvo išdalyti 637 medalių komplektai, arba 2032 medaliai. Tačiau, kaip sakė tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas,
,,kiekvieną sporto rungtį žaidynėse laimi Lietuva!“

VII PLSŽ atidarymo eisena

VII PLSŽ proga Šv. mišios Vilniaus katedroje

VII PLSŽ atidarymo šventė

 

Aštuntosios (VIII) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje 2009.06.25 – 28

VIII PLSŽ buvo skirtos skirtos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir
,,Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ paminėti. Vilniuje vykusiose žaidynėse dalyvavo 3161 sportininkas iš 16 šalių. Buvo rungtyniaujama 26 sporto šakose.

VIII PLSŽ vadovai ir svečiai

VIII PLSŽ atidarymo šventė

VIII PLSŽ atidarymo šventė

VIII PLSŽ atidarymo šventė – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, KKSD prie LRV gen. direktorius Algirdas Raslanas žaidynių atidarymo eisenoje

 

Devintosios (IX) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje (Klaipėdoje) 2013.06.27 – 30

Kalnų slidinėjimo varžybos vyko Australijoje – 2013.08.1-14
IX PLSŽ skiriamos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų, l Lietuvos tautinės olimpiados 75 metų jubiliejams ir Pasaulio lietuvių vienybės dienai paminėti. Viso, KKSD, žaidynėms skyrė 2 mln. litų (LSFS duomenys).


Darius ir Girėnas – Lietuvos legendiniai lakūnai

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus žaidynių atidaryme

IX PLSŽ atidarymo šventė

IX PLSŽ atidarymo šventė

 

Dešimtosios (X) Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
surengtos Lietuvoje (Kaune) 2017.06.30 – 07.02

X PLSŽ skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir 2017-iems – Sporto metams pažymėti. PLSŽ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynės vyks Kaune, kalnų slidinėjimo varžybos bus vykdomos Druskininkuose. Žaidynių metu vyks 19 sporto šakų varžybos: badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo, keliautojų sporto, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio.
Pagal 2017.02.09 pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su KKSD Žaidynių įgyvendinimui skirta 290.000 eurų suma (informacija LSFS)

 

Lietuvos 2017 m. sporto metų logotipas

 

X PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNIŲ DALYVIAI PAGAL ŠALIS / informacija pateikta Lietuvos sporto federacijų sąjungos

Parsisiųsti – X PLSZ statistika (PDF)

Bendra žaidynių statistika

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vykimo datos ir vieta