1934 m. spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai

1934 metų spalio 10 dieną  Lietuvoje pradėjo veikti aukštosios mokyklos statusą turintys Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Tai – dabartinio Lietuvos sporto universiteto ištakos. Tam, kad geriau suprastume mūsų istoriją ir iš jos pasisemtume žinių, pasižiūrėkime kas vyko XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje.
Tuomet Lietuvoje vis daugiau dėmesio buvo skiriama fiziniam auklėjimui, tačiau labai trūko kūno kultūros mokytojų. Vienas aktyviausių ir profesionaliausių Lietuvos tautinės fizinio auklėjimo sistemos kūrėjų Vytautas Augustauskas-Augustaitis teigė: „Pradėję rūpintis savais kūno kultūros reikalais, iš karto pasigedome pasiruošusių darbininkų tiek mokykloje, tiek visuomenėje“. Aukštieji kūno kultūros kursai turėjo išspręsti ir kitą labai svarbią problemą. Pasak medicinos daktaro ir tuometinio kursų instruktoriaus Vlado Kviklio, Kursų kūrėjai turėjo suformuoti savo mokslų medžiagą, specialaus mokslo duomenimis pagrįsti mokyklai pateikiamas kūno kultūros ir karinio rengimo programas. To meto žurnale „Fiziškas auklėjimas“ buvo teigiama, kad „norėdami būti sąmoningi fiziško auklėjimo skleidėjai, turime ir vienus ir kitus mokslus pažinti, jais vadovautis“. Taigi, reikėjo aukštosios mokyklos, kuri parengtų kvalifikuotus kūno kultūros mokytojus, organizuotas kūno kultūros ir sporto mokslo pagrindų pažinimas bei sklaida.
Su Aukštaisiais kūno kultūros kursais buvo siejamos didelės viltys. Institucijos atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona, Vyriausybės vadovas – pirmininkas J. Tūbelis, švietimo ministras prof. J. Tonkūnas, VDU rektorius prof. M. Remeris ir kiti šalies elito atstovai.  Aukštųjų kūno kultūros kursų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis teigė: „Šioje mokslo įstaigoje bus stengiamasi kūno kultūros, mankštos mokslą įpinti į aplamų mokslų srovę taip, kad kūno kultūros ir karinio paruošimo mokytojai atsidurtų ne nuošalyje bendrosios pedagoginės pažangos, bet pasidarytų tos srovės kūrėjai, nes gi jie turės auklėti ne vien tik kūną, bet fiziniu lavinimu brandinti visą asmenybę“.
Pažymėtina, kad Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose paskaitas skaitę dėstytojai žinių buvo įgiję užsienio universitetuose: dr. A. Jurgelionis, studijas buvo baigęs Paryžiaus universitete, dr. A. Vokietaitis – Austrijoje, vėliau žinias gilinęs Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, M. Baronaitė baigė aukštojo mokslo studijas Austrijoje, S. Šačkus – Vokietijoje, L. Mirskis – Danijoje ir Suomijoje. Taigi, anot J. Jašinsko, „Tų mokytojų pasiruošimas savajai specialybei buvo bene moderniausias ir geriausias Europoje, nes nepriklausomos Lietuvos fizinio auklėjimo mokytojai studijų metu įgydavo pažangiausias ir naujausias to dalyko žinias bei patyrimą. Įgydavo dėl to, kad lektoriai-dėstytojai savo žinojimo bagaže turėdavo veik visos Europos naujausius fizinio auklėjimo patyrimus“.
Per ketverius metus Aukštieji kūno kultūros kursai išleido tris laidas. Juos baigė 43 vyrai ir 63 moterys. Beveik visi buvo aprūpinti darbu. Dauguma jų dirbo vidurinėse mokyklose, progimnazijose, mokytojų seminarijose ir specialiose mokyklose kūno kultūros ir karinio rengimo mokytojais.
Kursų lektoriai ir auklėtiniai garsino Lietuvos sportą. Lektorius S. Šačkus tapo 1937 m. Europos krepšinio ir 1938 m. Tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybų čempionu. 1937 m. laidos absolventas L. Baltrūnas du kartus tapo Europos čempionu. 1938 m. laidos absolventas V. Variakojis buvo daugkartiniu Lietuvos bei TSRS stalo teniso čempionu.
1938 m. Aukštieji kūno kultūros kursai buvo uždaryti, tačiau dar atidarant juos buvo tikimasi, kad kursai išaugs į savarankišką aukštąją mokyklą, kuri turės teisę teikti mokslinius laipsnius. To meto spaudoje buvo pažymėta, kad „… jie turės dar plėstis, virsti į tikrą universitetą ar akademiją, iš kurios galėtų išeiti dar geriau pasiruošę akademikai su kūno kultūros daktaro laipsniu“.

Straipsnį parengė Universiteto dėstytoja dr. Daiva Majauskienė

Svarbiausi faktai apie Aukštuosius kūno kultūros kursus (1934–1938 m.)

  • 1934 m. spalio 10 dieną įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai. Kūno kultūros kursų įsteigimas ir laikomas dabartinio LSU ištakomis;
  • pirmuoju kursų vadovu tapo Vytautas Augustauskas;
  • kūno kultūros rūmus projektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis;
  • tuometinis švietimo ministras kursus pavadino penktąja aukštąja mokykla;
  • 1936–1938 m. kursai parengė tris laidas – daugiau kaip šimtą absolventų;
  • patenkinus specialistų poreikį – 1938-aisiais kursai uždaryti.

1933 m. liepos 6 d. A. Jurgelionis užkala statybos aktą švino kapsulėje.

Šventinami Kūno kultūros rūmų pamatai (1933 m.)

Taip atrodė Kūno kultūros rūmai 1933 m. spalio mėn., nepraėjus nė pusmečiui nuo statybos pradžios

Vytautas Augustauskas- Aukštųjų kūno kultūros kursų vadovas ir dėstytojas (1934 – 1940 m.)

Aukštųjų kūno kultūros kursų diplomas, įteiktas III laidos absolventui V.Variakojui – žymiam krepšininkui, stalo tenisininkui, treneriui, sporto organizatoriui

Aukštųjų kūno kultūros kursų studentams pratybos vyko ir… ant Kūno kultūros rūmų stogo (1936 m.)

Aukštųjų kūno kultūros kursų krepšinio komanda (1936 m.)

Aukštųjų kūno kultūros kursų pirmieji studentai – susipažinimo arbatėlės dalyviai (1934 m.)

Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytojas A.Vokietaitis mokėjo įtikinamai parodyti, kaip atlikti pratimus (1935 m.)

Pirmoji Aukštųjų kūno kultūros kursų pirmosios laidos absolventė S. Grybauskaitė finišuoja pirma

S.Grybauskaitė(trečia iš kairės) gerai žaidė ir orasvydį. Šį kartą ji nugalėtojų – JSO komandoje. (1936 m.)