Kauno LFLS komanda – čempionai. / Algirdo Klimkevičiaus asmeninio albumo nuotr.

Futbolo istorija siekia dar III amžių prieš mūsų erą, tačiau futbolas, kokį žaidžiame ir stebime šiandien, atsirado daug maž XIX amžiaus viduryje Anglijoje.
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti šio amžiaus pradžioje . Pirmosios rungtynės datuojamos 1911-12 metais, o prieš 95 metus, 1922 m. gegužės 7 d., vidurdienį, nuaidėjęs švilpukas paskelbė apie pirmojo Lietuvos futbolo čempionato pradžią. Šie metai laikomi oficialios Lietuvos futbolo istorijos pradžia, savotišku gimtadieniu. Rungtynėse susitiko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) komandos. Susitikimą 5:0 laimėjo LFLS. 95 metų sukakties proga pažvelkime į pirmąsias Lietuvos futbolo pirmenybes ir į jų priešistorę. Iki tol buvo žaidžiamos tik pavienės rungtynės ar turnyrai.

Pirmasis čempionato rungtynių protokolas (nuotr. LFF.lt)

Draugiškų rungtynių era

Futbolas į Lietuvą atkeliavo pavėluotai. Anglai padarė pradžią dar 1863 m., 1871 m. surengė taurės varžybas, o 1888 m. – čempionatą. Lietuvoje XX a. pradžioje pirmosios futbolo komandos ir klubai pasirodė Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Į istoriją įrašyti 1911-1913 m., kai įvyko Kauno ir Vilniaus rinktinių, Kauno ir Eitkūnų (Vokietija) komandų rungtynės.
Prasidėjęs futbolo judėjimas prigeso Pirmojo pasaulinio karo metais, o atgimė Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Futbolo ir kitų sporto šakų atgaivinimo ėmėsi 1919 m. įkurta pirmoji lietuvių (Rusijos valdytoje Lietuvoje veikė lenkų „Sokol“, rusų „Oriol“ sporto draugijos) sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga (LSS). Tai ji 1919 m. vidurvasarį Kaune surengė pirmąją sporto šventę ir futbolo rungtynes. 1920-ieji ir 1921-ieji buvo ne tik komandų kūrimosi, bet ir bandymų surengti pirmenybes metai.
1920 m. vietoj iširusios LSS įsikūrė nauja sporto organizacija – Lietuvos sporto lyga (LSL). Jos skyrius, pasivadinęs Futbolo lyga, bandė surengti futbolo pirmenybes. Nepavyko. Rengėjams matyt pritrūko patirties, išradingumo, nes užsiregistravo… tik viena komanda.
Būsimų pirmenybių repeticijų metais vadintini 1921-ieji. Tuomet ypač reiškėsi 1920 m. įkurta LFLS ir joje veikę futbolo entuziastai: S. Garbačiauskas, D. Žilevičius, V. Dineika ir kiti. LFLS ankstyvą pavasarį paskelbė spaudoje, kad „Vytauto kalne pradeda visuotinę pavasario treniruotę“. Tačiau jaunimas treniruotes lankė vangiai. Tuomet LFLS vadovai ėmėsi gudrybės, vietoj treniruočių organizavo rungtynes: vokiečių komercijos mokyklą įveikė 5:2, kariškių elektronikos bataliono komandą – 5:0, šarvuoto traukinio „Gediminas“ ekipą – 5:2.
Spauda („Karys“, „Lietuva“), įkėlusi žinutes apie rungtyniaujančias komandas ir rezultatus, skatino naujų komandų atsiradimą. Gegužės mėnesį LFLS pabandė surengti neregėtas negirdėtas futbolininkų varžybas dėl Amerikos lietuvių Prekybos ir pramonės bendrovės taurės. Programoje buvo keturios rungtys: 60 metrų bėgimas, smūgis į kamuolį, „kamuolio išvedžiojimas pro kliūtis“, estafetė 11 žaidėjų po 500 metrų. Nors į varžybas buvo kviesti sportininkai iš visos Lietuvos, nėra žinių, ar jos iš tiesų įvyko.
Gegužės pabaigoje pasirodė ir antrosios komandos – LFLS, vokiečių mokyklos. LFLS susirūpino ir pamainos ugdymu – birželio mėnesį spaudoje pranešta, kad „prie Centro valdybos įsteigtas jaunesniųjų sportininkų skyrius, į kurį priimami vaikai nuo 7 iki 15 m. amžiaus“. Be to, LFLS rūpinosi stadiono įrengimo klausimu – į pasitarimą sukvietė futbolą kultivuojančias organizacijas – „Makabi“, Šaulių sąjungos, Generalinio štabo atstovus. Rudeniop LFLS į svečius pasikvietė Eitkūnų sporto klubo „Ost“ komandą.
Apie plintantį susidomėjimą futbolu ir komandų skaičiaus augimą byloja rungtynių rezultatai: Vilkaviškis-Marijampolė 3:0, Vilkaviškis-LFLS 0:6, Kauno šauliai-Dotnuvos šauliai 2:1. Daugiausiai komandų ir rungtynių turėjo kariniai daliniai – aviacijos, pėstininkų pulkai.

Pirmenybių startas

Nors 1922 m. ankstyvą pavasarį aktyvumu pasižymėjo LFLS vadovai, pakvietę futbolininkus į treniruotes ir kovo 12 d. surengę draugiškas rungtynes tarp vokiečių ir lenkų komandų, iniciatyvos surengti pirmenybes ėmėsi Lietuvos sporto lygos Futbolo skyrius. Balandžio 13 d. „Karys“, „Lietuva“ ir „Trimitas“ išspausdino tokio turinio skelbimą, kuris tapo istorinis: „Visoms Lietuvos futbolo komandoms. Šiuo pranešame, kad manoma surengti futbolo rungtynes Lietuvos pirmenybėms. Todėl futbolo komandos, norinčios dalyvauti minėtose pirmenybėse, turi greitu laiku užsiregistruoti Lietuvos sporto lygos Futbolo skyriuje, atsiųsdami žinias apie pilną komandos pavadinimą, sąstatą, atsargą, firmos ir ženklų spalvas ir t.t.“

Čempionato nugalėtojų medalis (nuotr. LFF.lt)

Į skelbimą atsiliepė apie 16 komandų. Užregistruotos buvo tik 10 (kitos neturėjo juridinės teisės – nebuvo įsiregistravusios LSL, neturėjo uniformų ir pan.): LFLS I ir LFLS II, LFLS Šančių skyriaus ekipa, vėliau pavadinta „Kovu“, Lietuvos šaulių sąjungos I ir II komandos, „Makabi“, Futbolo komanda lenkų gimnazijos (F.K.L.G.), Aviacijos, Baltgudžių atskiro bataliono (B.A.B.) ir Centrinių įstaigų Raštininkų kuopos (C.R.K.). Visos komandos buvo iš Kauno.
Pirmenybių kovos vyko trijose futbolo aikštėse Ąžuolyne ir Fredoje. Pirmenybės egzaminavo žaidėjus, teisėjus, organizatorius. Ne visi išlaikė egzaminą, nes trūko teisėjų, drausmės, aprangos, įgūdžių. Būta nesutarimų tarp dalyvių ir Futbolo komiteto, kuris nuo pat pradžių bandė užkirsti kelią negatyviems reiškiniams. Pavyzdžiui, „už neprideramus išsireiškimus“ per LFLS II ir „Makabi“ rungtynes LFLS žaidėją Vytą Baltušką diskvalifikavo dvejoms rungtynėms.
Kartais teko žaisti sunkiomis gamtinėmis sąlygomis – lietui negailestingai karšiant, perkūnui griaudžiant. Pasitaikė šiurkštaus žaidimo. Neatsitiktinai vykstant pirmenybėms kelios ekipos buvo diskvalifikuotos. Pirmenybių finišą pasiekė tik penkios komandos, išsirikiavusios tokia eile: 1) LFLS I, 2) LFLS Šančių skyrius, 3) LFLS II, 4) Aviacija, 5) „Makabi“.

Po rungtynių tarp LFLS ir „Aviacijos“ (nuotr. LFF.lt)

Pirmaisiais Lietuvos futbolo meisteriais (taip tuomet vadinti čempionai) tapo S.Darius, A.Čepėnas, A.Stonys, S.Razma, K.Bulota, S.Garbačiauskas, S.Kliačka, A.Vasiliauskas, L.Juozapaitis, L.Latonas, K.Gardas, J.Stakniūnas, D.Žilevičius, V.Dineika ir J.Stasiukonis. Pirmenybių nugalėtojų ženklus, įsteigtus bankininko prancūzo J.Šodės, gavo ne tik lietuviai, bet ir rusas S.Kliačko bei anglas K.Gardas.

Įsibėgėjimas

Rengiant 1923 m. futbolo pirmenybes tikėtasi, kad jose dalyvaus Marijampolės, Mažeikių, Raseinių futbolininkai. Tačiau LSL Futbolo komitetas gavo vienintelį pareiškimą – iš Panevėžio sporto sąjungos „Sveikata“. Jame buvo kelios sąlygos, kurių Futbolo komitetas nenorėjo arba negalėjo įvykdyti.
Pirmenybėse vėl dalyvavo tik Kauno komandos, tačiau išaugo komandų skaičius, todėl jos vyko kita tvarka. Komandos suskirstytos į dvi klases. Pajėgiausiųjų grupėje dalyvavo keturios komandos: LFLS (užėmė 1-ąją vietą), Kauno vokiečių sporto klubas (KSK, 2-oji vieta), „Kovas“ (3-ioji vieta) ir žydų „Makabi“ (4-oji vieta).
1923 m. susijungus Didžiajai ir Mažajai Lietuvai ir Klaipėdos sporto organizacijoms įstojus į LSL, išsiplėtė futbolo geografija, pagerėjo ne tik varžybų tvarka, bet ir žaidimo lygis. Pirmą kartą čempionatas vyko dviem etapais. Pirmajame etape žaista Kauno ir Klaipėdos apygardose, antrajame apygardų nugalėtojai susikovė dėl Lietuvos meisterių vardo. Kauno apygardoje pirmenybės vyko dviem ratais, Klaipėdos – vienu. Kaune žaidė keturios komandos. Klaipėdoje rungtyniavo šešios ekipos, penkios iš jų – vokiečių. Lietuvių „Šarūno“ komanda liko paskutinėje, šeštojoje vietoje.
Dėl Lietuvos meisterio vardo susikovė Kauno „Kovas“ ir Klaipėdos vokiečių „Sportverein“. Meisteriu pirmą kartą tapo „Kovas“, įveikęs varžovus rezultatu 2:1. Kitos vietos neišaiškintos.
1924 m. pirmenybės vyko daug įdomiau ir sklandžiau nei ankstesnės, jautėsi ūgtelėjęs žaidimo lygis ir daroma pažanga. „Makabi“ komandai vadovavo iš Austrijos pakviestas treneris M.Goldas. Jis buvo pirmasis treneris iš užsienio Lietuvos futbole.

Po Kauno L.F.L.S. ir Kauno “Makabi” futbolo rungtynių.1926 m. nuotrauka

1925 m. į pirmenybes įsiliejus trims Šiaulių futbolo apygardos komandoms, jos dar labiau traukė žiūrovus, didino susidomėjimą. 1935 m. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Suvalkijos, Panevėžio, Ukmergės ir Telšių apygardų pirmenybėse dalyvavo 49 komandos.
Lietuvos futbolo meisteriais 12 kartų tapo Kauno, šešis kartus – Klaipėdos komandos. Iš periferijos komandų unikali Kybartų „Sveikata“, daugiausiai kartų dalyvavusi pirmenybėse (1931-1934 ir 1937-1938 m.), o 1931 m. užėmusi penktą vietą. Iš tautinių mažumų ekipų aukščiausiai buvo iškilusios Klaipėdos „Frega“ ir Pagėgių „Sportverein“, tapusios prizininkėmis. Pirmenybių varžybų kokybei, žaidėjų sportiniam meistriškumui augti trukdė prastos futbolo aikštės, inventoriaus ir aprangos stoka, transporto problemos.
Įsibėgėjusį laisvos Lietuvos futbolo traukinį 1940 m. sustabdė įsiveržusi ir okupavusi Lietuvą raudonoji armija. 1940-1941 m. okupacija ir prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė tradicines varžybas. Pirmenybės atnaujintos prie vokiečių, bet 1944 m. – nebaigtos. 1945 m., sugrįžus raudoniesiems okupantams, jos vėl atnaujintos ir vyksta iki šiol. Nuo 1991 m. – nepriklausomybę atgavusioje šalyje.

Futbolo kelias Lietuvoje (trumpai)

1912 m. – Lietuvos futbolo ištakos

Pirmoji futbolo komanda – LSS 1919 m.

Pirmosios tarpmiestinės futbolo rungtynės Lietuvoje įvyko tarp Kauno ir Vilniaus komandų. Rungtynes rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai.

1922 m.  – Čempionato gimimas

Lietuvos sporto lygos Futbolo skyrius – LFF pradininkas – surengė debiutinį Lietuvos futbolo čempionatą. Pirmąja šalies čempione tapo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. 1922-1940 m. laikotarpiu sėkmingiausi futbolo klubai buvo Kauno ŠŠ „Kovas“ ir Klaipėdos KSS – Lietuvos čempionais tapę po 6 kartus.

1923 m. – Rinktinės krikštas

Lietuva buvo priimta į FIFA sudėtį per XII kongresą Ženevoje, gegužės 21 d. posėdyje. Kaune birželio 24 d. lietuviai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Estijos rinktine, kuriai nusileido 0:5. Atsirevanšuoti estams ir pelnyti savo pirmąją pergalę rezultatu 2:1 pavyko Taline, 1924 m. rugpjūčio 24 d.
PDF dokumentas FIFA XII kongreso sprendimai (PDF)

1924 m. – Olimpiada Paryžiuje

1924 m. įkurta Lietuvos futbolo lyga, kuri po truputį perėmė futbolo reikalus iš LSL. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno „Kovas“ 2:1 įveikė Klaipėdos „Sportverein“ vienuolikę.
Lietuvos futbolo rinktinė buvo tarp pirmųjų Lietuvos olimpiečių ir dalyvavo. VIII Olimpinėse žaidynėse. Po chaotiško pasiruošimo ir sudėtingos kelionės gegužės 25 d. lietuviai 0:9 pralaimėjo šveicarams, kurie futbolo turnyre iškovojo sidabro medalius.

1928 m. – Baltijos taurė

Klaipėdos KSS – 1928-1931 Lietuvos futbolo čempionai

Taline liepos 25 d. Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė debiutines rungtynes Baltijos taurės varžybose – seniausiame tebevykstančiame. tarpvalstybiniame turnyre Europoje. Lietuviai pirmą kartą laimėjo šį turnyrą 1930 metais Kaune.

1933 m. – Pasaulio čempionato atranka

1935 05 30 Č.Šopys (viduryje) veržiasi prie Latvijos rinktinės vartų

Lietuviai žaidė atrankos turnyre į Pasaulio čempionatą Italijoje. Kaune birželio 29 d. nusileista Švedijai 0:2 ir pasidalino 1-oje grupėje antrą vietą su estais. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo rinktinė sėkmingiausiai pasirodė 1996-1997 m. atrankos cikle, užėmusi 3-ią vietą 8-oje grupėje.

Kauno LGSF futbolininkai

1938 m. įvyko Tautinė olimpiada. Futbolo varžybose dalyvavo 16 komandų. Lietuvos rinktinė sužaidė 7 susitikimus. Įsiminė „Ajax“ (Olandija) vizitas į Kauną ir Klaipėdą. Kauniečiai su pajėgiais varžovais sužaidė lygiomis (2:2), o Klaipėdos rinktinė net nugalėjo (4:1).

1940 – 1944 m. sportinis gyvenimas apmirė

1939 – 1940 m. pirmenybių rudens rato varžybas dar pavyko baigti. Priartėjus frontui prie Lietuvos ir įsiveržus į mūsų šalį sovietiniams tankams, sportinis gyvenimas apmirė.1940 m. nutarta futbolo varžybas rengti apygardose. Tam turėjo įtakos dar ir tai, kad sportininkams vyriausybė panaikino lengvatas važiuoti geležinkeliu. Kai kuriose apygardose pirmenybės buvo arba nebaigtos, arba net nepradėtos.
1944 m. Lietuvos pirmenybėse 2 ratais dalyvavo 9 komandos, ir iki jų pabaigos tetrūko 6 rungtynių. Bet vėl prie Lietuvos priartėjus karo frontui, jos liko nebaigtos. Apygardų lygoje (išskyrus Šiaulių) taip pat pirmenybės nebaigtos.

1944-46 m. Šiaulių čempionai – „Spartako“ futbolininkai

Negreitai sportinis gyvenimas atgijo ir išvijus vokiečius. Sovietinės represijos, suėmimai ir trėmimai tęsėsi ilgai. Nemažai futbolininkų ir buvusių Futbolo komiteto vadovų pasitraukė į Vakarus. Keli žinomi futbolininkai žuvo karo frontuose, tarp jų ir ilgametis rinktinės kapitonas karo lakūnas Romualdas Marcinkus.

1959 m. LFF įkūrimas

Susijęs vaizdas

1959 m. svarbiausiu metų įvykiu tapo LFF įkūrimas (gegužės 15 d.) – pirmininku išrinktas Jonas Uloza, atsakinguoju sekretoriumi – Stanislovas Paberžis. Iki to laiko viso pokario metų futbolo reikalus tvarkė Respublikinio sporto komiteto futbolo sekcija.

1970 m. – Moterų futbolo ištakos

Pirmą kartą buvo sužaistos moterų futbolo rungtynės: Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“. Tačiau po poros metų SSRS moterų futbolas uždraustas ir atgimė tik 1987 m.

1982 m. – „Žalgiris“ tarp elito

Sovietinės okupacijos metu Lietuvos komandos retai prasibraudavo tarp elito, bet 1982 m. „Žalgiriui“ laimėjus TSRS pirmosios lygos čempionatą ir iškopus į aukščiausiąją lygą prasidėjo nauja era. Netrukus susikūrė pirmos aistruolių grupės, o apsilankymai stadionuose suvaidino vaidmenį Sąjūdžio laikotarpiu.

1987 m. – „Žalgirio“ bronza

Geriausiu Lietuvos klubinio futbolo pasiekimu sovietiniais metais tapo Vilniaus „Žalgirio“ pelnyta trečioji vieta SSRS aukščiausioje lygoje. Iš Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjų suformuota SSRS rinktinė triumfavo 1987 m. vasaros Universiadoje Zagrebe.

1988 m. – Debiutas UEFA taurėje

„Žalgiris“ debiutavo UEFA taurės turnyre. Pirmose rungtynėse 2:0 įveikta Vienos „Austrija“, bet atsakomosiose pralaimėta 2:5. Pirmą barjerą pavyko įveikti kitą sezoną – įveiktas švedų klubas „IFK Göteborg“.

1990 m. – Nauja pradžia

Atkūrus nepriklausomybę į tarptautinę areną Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė dar nebuvo pripažinta, todėl pradėjo žaisti neoficialias rungtynes. Gegužės 27 d. Tbilisyje sužaidė lygiosiomis 2:2 su Gruzija. Lietuvos futbolo varžybų struktūroje. Baltijos futbolo lygą laimėjo „Žalgiris“, tačiau Lietuvos čempionato nugalėtoju tapo Klaipėdos „Sirijus“.

1991 m. – Sugrįžimas į FIFA

Po priverstinės 51 m. pertraukos, gruodžio 9 d. Lietuva sugražinta į FIFA gretas. Ištraukti 1994 m. pasaulio čempionato burtai: Lietuva pateko į 3 atrankos grupę su Ispanija, Airija, Danija, Šiaurės Airija, Albanija ir Latvija.

1992 m. – Startai Europoje

Balandžio 28 d. Lietuvos vyrų rinktinė startavo Pasaulio čempionato atrankoje rungtynėmis Šiaurės Airijoje (2:2). Birželio 25 d. UEFA Kongrese Lietuva oficialiai grįžo į Europos futbolo šeimą. Rugsėjo 16 d. „Žalgiris“ žaidė su Eindhoveno „PSV“ UEFA Čempionų taurės varžybose.

1992 m. – Lietuvos rinktinė

Gruodžio 9 d. LFF po 51 metų priverstinės pertraukos buvo sugrąžinta į Tarptautinę Asociacijos Futbolo Federaciją (FIFA). Tai buvo nuspręsta Niujorke, FIFA posėdyje, kur buvo ištraukti 1994 m. pasaulio čempionato burtai. Lietuva pateko į 3-ją grupę, kur jos varžovėmis tapo Ispanija, Airija, Danija, Šiaurės Airija, Albanija ir Latvija.
Metų pradžioje įvyko Lietuvos Futbolo federacijos vadovo rinktimai. Prezidentu išrinktas jos generalinis sekretorius V. Dirmeikis.
PDF dokumentas Tarp 1992 m. FIFA Kongreso sprendimų – LFF narystės patvirtinimas (PDF)

1993 m. – Moterų futbolo atkūrimas

Pirmos tarptautinės varžybos Lietuvos moterų rinktinei buvo atrankos ciklas į 1994 m. Europos čempionatą – mūsiškės užėmė trečią vietą 3-ioje grupėje. Po metų startavo ir oficialus moterų futbolo čempionatas.

1997 m. – Arti tikslo

Lietuvos vyrų rinktinė Pasaulio čempionato atrankos varžybose turėjo gerus šansus patekti į kitą etapą, bet priešpaskutinėse rungtynėse namuose 1:2 apmaudžiai nusileido Airijai. Tai lėmė, jog 2 vietą grupėje užėmė tašku daugiau surinkę varžovai.

1998 m. – Jaunių žygdarbis

Lietuvos aštuoniolikmečių (U-18) jaunių rinktinė įveikė du atrankos etapus ir pirmoji iš rinktinių pateko į finalines Europos čempionato varžybas, kurios vyko Kipre. Ten nusileista Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos komandoms.

2002 m. – Nesėkmės
Lietuvos futbolo čempionatas oficialiai pradėtas vadinti A lyga.
Dėl nesėkmingų pastarųjų atrankos ciklų Lietuvos nacionalinė rinktinė FIFA reitinge pirmą kartą iškrito už pirmojo šimtuko.

2003 m. – Žinutė Europai

Lietuvos vyrų rinktinės lygiosios su pasaulio čempione Vokietija (1:1) Niurnberge ir pergalė prieš Škotiją (1:0) apstulbino Europą. Tačiau nesėkmės rungtynėse su islandais neleido pakovoti dėl aukštesnės pozicijos Europos čempionato atrankoje.

2007 m. – Pasikeitimai

LFF taurės turnyre pasikeitė sistema – turnyras pradėtas rengti per vienerius, o per dvejus kalendorinius metus. Teisė dalyvauti varžybose suteikta visų lygų komandoms.

2008 m. – Rinktinės aukštumos

Piką pasiekusi vyrų rinktinė rugsėjo mėn. pradėjo Pasaulio čempionato atrankos ciklą įspūdingomis pergalėmis prieš nugalėjo Rumuniją (3:0) ir Austriją (2:0). FIFA reitinge Lietuva šoktelėjo iki aukščiausios 37 pozicijos.

2009 m. – Lietuva turi atstovą UEFA

LFF prezidentas L. Varanavičius išrinktas UEFA Vykdomojo komiteto nariu.

2010 m. – LFF taurė

Paraiškas dalyvauti LFF taurės turnyre padavė 71 komanda – daugiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

2013 m. – Vaikinų U-19 čempionatas

Alytuje, Kaune ir Marijampolėje buvo surengtas Europos vaikinų (iki 19 m.) futbolo čempionato finalinis etapas. Lietuviai A grupėje garbingai kovėsi su Olandijos, Ispanijos ir Portugalijos komandomis.

2014 m. – Moterys tarp 16 geriausių

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ žygis iki UEFA moterų Čempionų lygos aštuntfinalio išlieka sėkmingiausiu Lietuvos klubinio futbolo pasiekimu europinėje arenoje.

2014 m. Pasaulio futbolo čempionatas yra pirmasis, kuriame buvo panaudota vartų linijos technologija (anglų kalba Goal-line technology) , leidžianti patvirtinti arba paneigti įvarčio buvimą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „futbolo istorija“

Parengta pagal: LFF / „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“ / tv3.lt / Gediminas Kalinauskas „Lietuvos futbolui – 80 (istorinė apybraiža)“
Papildė Saulius Strazdas