Kovoje dėl teisės rengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes liko du kandidatai – Paryžius ir Los Andželas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) rezga planą šiemet paskelbti ir 2024, ir 2028 metų vasaros olimpinių žaidynių šeimininkus. Teisės rengti olimpiadą turėtų atitekti Paryžiui ir Los Andželui, nes Budapeštas jau beveik iškėlė baltą vėliavą.
Rugsėjo 13-ąją Limoje per IOC sesiją tikrai bus paskelbta, kur vyks 2024 metų vasaros olimpinės žaidynės. Jau daug metų laikomasi taisyklės šeimininkus išrinkti likus 7 metams iki žaidynių. Tačiau vis garsėja kalbos, kad šiemet bus bandoma nušauti du zuikius. Paryžius ir Los Andželas laikomi beveik lygiaverčiais konkurentais, atstovaujančiais įtakingoms valstybėms, todėl bet kurio jų pralaimėjimas taps dideliu nusivylimu. Kad to neįvyktų, IOC prezidentas vokietis Thomas Bachas ieško būdų, kaip patenkinti prancūzų ir amerikiečių ambicijas.
Trečiasis kandidatas buvo Budapeštas, bet vengrams konkuruoti su didmiesčiais – per didelis iššūkis. Trečiadienį vakare jie paskelbė, kad traukiasi iš kovos. Budapeštas pasidavė Vengrijos sostinė nebūtų buvusi blogas variantas rengti olimpines žaidynes laikantis IOC priimtos „Darbotvarkės 2020“, kurioje daug kalbama apie mažinamas išlaidas ir taupumą. Vengrija turi puikią sporto istoriją ir tikrai nusipelno tokios garbės, tačiau kiekviena šalis turi savo vidinių rūpesčių. Diktatoriško premjero Viktoro Orbano valdomoje valstybėje parama olimpinių žaidynių idėjai buvo stipri, tačiau netrūko ir priešininkų. Jie ėmė reikalauti, kad šalyje būtų surengtas referendumas dėl žaidynių. Tam reikėjo surinkti 250 tūkst. parašų, ir visuomeninis judėjimas savo tikslą pasiekė. Istorinė patirtis liudija, kad tokie referendumai gali palaidoti bet kokią idėją. Tai neseniai atsitiko Romoje, kiek anksčiau sužlugo planai Vokietijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, nes populistams nesunku įtikinti žmones, kad brangios žaidynės pablogins jų gyvenimą. O nuotraukos iš griūvančių olimpinių bazių Atėnuose ar Rio de Žaneire pasako kur kas daugiau nei žodžiai. Tad iš Budapešto girdėjosi balsų, kad reikėtų trauktis nelaukiant spyrio į užpakalį. Juolab kad pateikus galutinius paraiškų paketus vasarį Paryžius ir Los Andželas jau pradėjo agitaciją, o Budapeštas laukė. Vokietis ieško palaikymo Tuo metu dalis įtakingų IOC narių su Th.Bachu priešakyje jau kurį laiką nevertino Budapešto kaip rimto kandidato ir kūrė planus, kaip patenkinti Paryžiaus ir Los Andželo užmojus. Tačiau ne visi IOC nariai su tuo sutinka, nes 2028 metų žaidynių sostinės paskelbimas reiškia, kad kiti konkurentai gali svajoti tik apie 2032 metų žaidynes, o iki jų dabar – net 15 metų. Pagrindinis Th.Bacho argumentas už dvigubą sprendimą – noras padaryti, kad būtų „kuo mažiau pralaimėtojų“. Apie tai vokietis užsiminė jau ne kartą, taip pat ir atmetė galimybę paneigti, kad gali būti išrinkti dviejų olimpiadų šeimininkai. Akivaizdu, kad dabar Th.Bachas bando užsitikrinti politinį palaikymą, bet tai padaryti nėra taip paprasta. Kol kas vokietis šią mintį išsako tik privačiuose pokalbiuose, o ne oficialiai. Prieštarautų chartijai Olimpinių žaidynių šeimininkų rinkimo tvarka yra apibrėžta ir Olimpinėje chartijoje, todėl šios idėjos priešininkai iš karto išsitraukė svarbiausią olimpinio judėjimo dokumentą. „Nesu įsigilinęs, kaip tai būtų galima padaryti“, – sporto politikos portalui insidethegames.org sakė IOC viceprezidentas australas Johnas Coatesas. „Tai šiuo metu nėra įvykdoma, – teigė kitas IOC viceprezidentas turkas Uguras Erdeneras. – Pirma, to negalima pagal dabartines taisykles, antra, kils problemų, nes potencialūs 2028 metų kandidatai praras savo teises.“ „Tai reikėtų aptarti per IOC sesiją, nes reikėtų keisti Olimpinę chartiją“, – teigė trečiasis IOC prezidentas kinas Yu Zaiqingas. Kiti IOC nariai irgi pabrėžė, kad apie 2028 metų žaidynes galvojančios šalys būtų iš anksto nuviltos. Tarp tokių minimos Australija, Azerbaidžanas, Kataras, Rusija. „Prieš ką nors darant reikėtų surengti balsavimą. Negalima pasakyti, kad tas, kuris bus antras, ką nors gaus, nes dabar trys miestai konkuruoja dėl vienų žaidynių“, – akcentavo J.Coatesas. „Skeptiškai vertinu siūlymą paskelbti dvejų žaidynių šeimininkus, – kalbėjo įtakingas IOC vykdomojo komiteto narys norvegas Gerhardas Heibergas. – Daug miestų rengiasi teikti kandidatūras 2028 metams, tad jie nustebs sužinoję, kad tai neįmanoma. Jei galvojome išrinkti dvejų žaidynių šeimininkus, reikėjo apie tai paskelbti iš anksto, o ne baigiantis kovai. Visada pralaimėję būna nelaimingi, bet pralaimėjimas – dalis varžybų, visada taip būna. Kiekvienas žaidynes rengti siekiantis miestas žino, kad rizikuoja.“ Miestai susitars tarpusavyje? Dvigubo sprendimo idėją labiausiai palaiko ilgiausiai IOC valdžioje esantis kanadietis Richardas Poundas, nors praeityje jis ne kartą yra ginčijęsis su Th.Bachu. „Neturiu jokių priekaištų dėl to, kad vienu kartu nuspręstume dėl 2024 ir 2028 metų olimpinių žaidynių. Ypač jeigu tie du miestai susitars tarpusavyje, kuris bus pirmesnis. Aišku, yra rizikos priimant sprendimą prieš 11 metų, tačiau viską galima numatyti sutartyje. Abi šalys yra gana stabilios, todėl tai neturėtų būti sudėtinga“, – sakė kanadietis. Kol kas Paryžius akcentuoja, kad jį domina tik 2024 metų žaidynės, juolab kad tai būtų šimtmečio jubiliejus nuo 1924-ųjų. „Pasakysiu nuoširdžiai ir tiesiai: mes plėtojame tik 2024 metų projektą. Turime stiprią viziją ir tikime, kad mūsų miestas bus pasirinktas. Dabar arba niekada“, – pareiškė vienas organizacinio komiteto vadovų Tony Estanguet. Los Andželas taip pat akcentuoja, kad nori 2024 metų žaidynių. Bet meras Ericas Garcetti patikino, kad palaikys IOC sprendimą pakeisti taisykles. „Suprantu, jog sistema brangi ir ilga, nes yra didelė tikimybė, kad pralaimėsi ir turėsi išleisti dešimtis milijonų dolerių. Suprantu, kad vyksta diskusijos ir, jeigu bus priimtas naujas modelis, mes prie jo prisitaikysime. Tačiau dabar mes norime 2024 metų olimpinių žaidynių, mes nesame pateikę kandidatūros 2028 metams“, – teigė Los Andželo meras. („Insidethegames.org“, LR) Prieš šimtą metų – įdomi situacija Dar niekada nebuvo vienu metu paskelbtos dvejų žaidynių sostinės, bet panaši situacija buvo beveik prieš šimtą metų. Tada irgi konkuravo Paryžius ir Los Andželas. 1921 metais renkant 1924 metų žaidynių sostinę Amsterdamas atsiėmė savo kandidatūrą Paryžiaus naudai su sąlyga, kad olandai gaus teisę rengti 1928 metų olimpiadą. Tada Los Andželas protestavo prieš tokį europiečių sandorį, nes irgi norėjo rengti 1928 metų žaidynes. Todėl siekiant patenkinti JAV ambicijas kitos šalys nekėlė kandidatūrų į 1932 metų žaidynes, ir 1923 metais IOC sesijoje Los Andželas tokią teisę gavo be konkurso. Prieš keletą metų dvigubą sprendimą yra priėmusi FIFA, kai rengti 2018 metų pasaulio čempionatą skyrė Rusijai, o 2022 metų – Katarui. Per olimpinių sostinių rinkimų istoriją du kandidatai buvo tik kelis kartus. 1980 metų vasaros olimpiados siekė Maskva ir Los Andželas, o šią teisę gavo SSRS sostinė. Vėliau Los Andželas rengė 1984 metų žaidynes. 1988 metų olimpiados rinkimuose Seulas lengvai nugalėjo Nagoją. Prieš porą metų kovoje dėl 2022 metų žiemos olimpiados Pekinas vos 4 balsais pranoko Almatos kandidatūrą.

       

Parengta pagal nytimes.com /  bloomberg.com / lrytas.lt