Isakas Anolikas 1903 -1943.

Dvejose olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavęs dviratininkas Isakas Anolikas pagerbtas ten, kur rengdavosi svarbiausiems startams.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėtos montuoti plytelės „Atminimo akmenys“ Holokausto aukoms atminti. Pirmoji jų Kaune skirta olimpiečiui Isakui Anolikui atminti.
Iš viso Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose) bus įmontuota 19–a tokių memorialinių plytelių, o Europoje iš viso jų yra apie 50 tūkst.  Plyteles įrenginėja pats idėjos autorius, vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.
Pirmoji tokia betono plytelė, padengta žalvariu, įmontuota praėjusį sekmadienį Kaune, Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės kampe, kur 1925 m. birželio 15 d., atidarius pirmąjį laikiną medinį dviračių treką, I. Anolikas rengdavosi svarbiausiems metų startams. Ant plytelės užrašyta sportininko vardas ir pavardė, gimimo metai ir mirties data.
Kaunietis dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse: 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame.
Kelias į Paryžiaus olimpines žaidynes nebuvo lengvas.  Laukė kontrolinės 115 km lenktynėse maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas.
Į startą stojo 17 dviratininkų. Rimčiausiais favoritais buvo laikomi I. Anolikas, atstovavęs „Makabi“ klubui, ir Lietuvos dviratininkų sąjungos atstovas Juozas Vilpišauskas.
Tačiau šios varžybos būsimųjų olimpiečių neišaiškino:  likus iki finišo 26 km lenktynių lyderiui I. Anolikui sulūžo dviračio balnelis, o J. Vilpišauskas 30 min. ilsėjosi, galvodamas, kad jos nebus įskaičiuotos į galutinį laiką.
Abu favoritai nepasiekė gerų rezultatų ir buvo surengtos dar vienos kontrolinės varžybos.
Pirmi finišavo I.  Anolikas ir J. Vilpišauskas, kuriems kartu su futbolininkais buvo patikėta atstovauti pirmose Lietuvai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Lietuva tada gyveno šeštus nepriklausomybės metus sportui buvo skiriama nedaug dėmesio.
Prieš olimpines žaidynes I. Anoliko vokiškojo dviračio ,,Brennabor“ ir J. Vilpišausko ,,Peugeot“ būklė buvo prasta.
,,Peugeot“ atstovybė pataisė J. Vilpišausko dviratį, o I. Anoliko dviračiui detalių neturėjo ir jis, sukrapštęs paskutiniuosius savo pinigus, turėjo pirktis naują dviratį.
J. Vilpišauskas per 188 km distancijos lenktynes griuvo ir buvo priverstas pasitraukti iš lenktynių, o I. Anolikas pradūrė dviračio padangas, kurių nebuvo kuo pakeisti. Olimpinės žaidynės jam irgi baigėsi. Vienas iš prancūzų I. Anolikui nupirko bilietą atgal į Paryžių.
Į Lietuvą abu mūsų dviratininkai norėjo grįžti dviračiais, tačiau jie jau buvo sulūžę.
Pasiskolinę pinigų iš Lietuvos atstovybės Prancūzijoje, olimpiečiai tyliai, ramiai į namus grįžo traukiniu.
I.Anolikas dar atstovavo Lietuvai 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse.
Vokiečiams okupavus Lietuvą,1943 m. dviratininkas, kuriam tada buvo 40 metų, sušaudytas Kauno IX forte.