Foto Delfi.lt

Jau seniai juokaujama, kad krepšinis yra antroji religija Lietuvoje, bet ar tik krepšinis? Mūsų šalyje apstu talentingų sportininkų, kurių pasiekimai įkvepia ir suvienija lietuvius.
Garsiausios Lietuvos sporto legendos žavi ne tik pergalėmis ir pasiekimais, bet ir savo požiūriu. Turbūt nerasime tokio sportininko, kuris nesididžiuotų tuo, kad atstovauja Lietuvai.
„Mes visi dirbame vienam tikslui. Tam, kad kažką pasiektume. Mes dirbame valstybės labui. Mes garsiname valstybę. Aš neįsivaizduoju savęs gyvenančios niekur kitur, nenorėčiau atstovauti jokiai kitai šaliai. Ant mano sportinių drabužių užrašyta ir mano pavardė ir „Lietuva“. Jei reikėtų palikti vieną užrašą, palikčiau – „Lietuva““, – taip po starto 2008 metų olimpinėse žaidynėse Kinijoje, kur užėmė 5 vietą, sakė šaudymo į skriejančius taikinius profesionalė Daina Gudzinevičiūtė.
Galime prisiminti ir 2012 metus. Anuomet daugelis neslėpė susižavėjimo šūksnių, kai penkiolikmetė Rūta Meilutytė vasaros olimpinėse žaidynėse Londone 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje pagerinusi Lietuvos bei Europos rekordus tapo jauniausia olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį. Maža to, auksine žuvele pravardžiuojamos merginos nagus tądien puošė patriotinių spalvų manikiūras, o ji pati ne kartą viešai sakė, kad didžiuojasi atstovaudama Lietuvai.
Sudarytas Lietuvą per šimtmetį labiausiai garsinusių ir garsinančių sportininkų tryliktukas. Jame – ryškiausios sporto legendos, kuriomis galime didžiuotis:

Rūta Meilutytė

Lietuvos plaukikė, daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, Europos rekordininkė, pasaulio rekordininkė, olimpinė, Europos ir pasaulio čempionė. Jauniausia pasaulio ir olimpinė čempionė Lietuvos sporto istorijoje, pirmoji nepriklausomos Lietuvos plaukikė, iškovojusi olimpinį medalį – tai tik keletas brandžių titulų jaunajai šalies sportininkei. Vos penkiolikos sulaukusi daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio čempionė bei Europos rekordininkė įspūdingu aukso medalio laimėjimu 2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse nustebino visą pasaulį ir įrašė Lietuvos vardą į plaukimo sporto elito metraščius. Tapus Europos ir pasaulio čempione ji tapo bene tituoluočiausia plaukike pasaulyje – dabar jai priklauso visi rimčiausių varžybų čempionės titulai, o juk merginai tik 17-ka!

Daina Gudzinevičiūtė

Lietuvos sportininkė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė, pasiekusi ir pagerinusi 9 Lietuvos rekordus. Tai viena autoritetingiausių šalies sportininkių. Sidnėjaus vasaros olimpiados čempionė ir olimpinė rekordinė ne tik aktyviai dalyvauja pasaulinėse šaudymo į skriejančius taikinius varžybose ir čempionatuose, bet ir rūpinasi Lietuvos sportu ir jo ateitimi. 2012 m. Lietuvos sporto bendruomenė, įvertinusi D. Gudzinevičiūtės sportinės veiklos pasiekimus ir puikius vadybinius gebėjimus, patikėjo jai eiti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės pareigas.

Arvydas Sabonis

Lietuvos krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas, nuo 2011 m. spalio 24 d. A. Sabonis yra ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Krepšininko ūgis – 2,21 m., o 11 marškinėlių numeris visiems laikams yra paženklintas kaip „Sabonio“ numeris. Tai Lietuvos krepšinio legenda, krepšininkas užsienietis, padaręs didžiausią įtaką prestižiškiausiai pasaulio krepšinio asociacijai – NBA. Šio Europos, pasaulio ir olimpinio čempiono, šešiskart išrinkto geriausiu Europos krepšininku ir šešiskart geriausiu Lietuvos metų sportininku vardas puikuojasi Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) ir NBA Šlovės galerijose.

Jonas Valančiūnas

Perspektyviausiu šalies krepšininku vadinamam J. Valančiūnui prognozuojama pasaulinio lygio žvaigždės karjera. Vos 19 metų į NBA pašauktas talentingas jaunuolis pelnė Rytų konferencijos mėnesio naujoko titulą. 2008 m. Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionas, 2009 m. Eurolygos jaunimo turnyro vicečempionas, 2010 m. LKF taurės laimėtojas, 2010 m. LKL ir Europos vaikinų (iki 18 metų) čempionas, 2011, 2012 m. LKL žvaigždžių dienos naudingiausias žaidėjas, tų pačių metų Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionas, 2011 ir 2012 m. geriausias Lietuvos krepšininkas – tai tik keli apdovanojimai, kuriais gali pasigirti ne kartą ir naudingiausiu žaidėju išrinktas J. Valančiūnas.

Algirdas Šocikas

(1928 m. – 2012 m.) Boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas. Lietuvos bokso legenda dėl savo pavyzdinio elgesio tiek ringe, tiek už jo, buvo vadinamas ringo džentelmenu. 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą, finale susitiko su vokiečiu Wittersteinu.

Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.

Algirdas Šocikas

A. Šocikas – 1947–1948, 1951–1953, 1956 m. – LTSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. – Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949, 1954 m. – Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954, 1956 m. – TSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953, 1955 m. – Europos sunkiojo svorio bokso čempionas. 1952 m. – Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis. Per karjerą A.Šocikas turėjo 128 kovas, iš jų laimėjo 118 (70 – nokautais). Nuo 1996 metų kasmet Lietuvoje vyksta A. Šociko vardo jaunimo bokso turnyras. Akimirkos iš jo:

Kęstutis Šapka

Tai Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. 2007 m. pateko į LLAF sudarytą geriausių šalies trenerių sąrašą. 1971 m. Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą, o 1974 m. sidabro medalį. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Šapkos asmeninis rekordas – 2,25 m pasiektas Romoje, Europos pirmenybių metu, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Sportininkas tapo pirmuoju šuolininku į aukštį lietuviu, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse, o po pasitraukimo iš didžiojo sporto tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu. Iki šiol besitreniruojantys sportininkai vienas kitam meta iššūkius, kuriuos įkepia K. Šapka.

Romas Ubartas

Tai pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas, iškovojęs aukso medalį Barselonos olimpiadoje 1992 metais – jo garbei pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje nuskambėjo Lietuvos himnas ir buvo iškelta trispalvė. R. Ubarto diskas Ispanijoje skriejo 65 metrus ir 12 centimetrų. Be šio medalio, R.Ubartas dar SSRS sudėtyje iškovojo sidabrą Seulo olimpiadoje 1988 m., tapo Europos čempionu 1986-aisiais. Apie sportininko pasiekimus ir gyvenimą Stasys Petkus sukūrė filmą, kurį ir pavadino žodžiu „Pirmasis“.

Virgilijus Alekna

Taip pat pasaulyje garsus lietuvių lengvaatletis, disko metikas, 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart Pasaulio čempionas, Europos čempionas, nacionalinis čempionas ir rekordininkas. Keturis kartus V. Alekna laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą Pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą. Per karjerą už 70 metrų ribos Virgilijaus sviestas diskas skriejo net 20 kartų.

Modestas Paulauskas

Lietuvos krepšininkas ir treneris. Žaisdamas Tarybų Sąjungos krepšinio rinktinėje jis laimėjo olimpinį bronzos medalį (1968 m.), olimpinį aukso medalį (1972 m.). Treniravo Kauno „Žalgirį“, Anykščių „Puntuką“ (LKAL). Vėliau pradėjo dirbti jaunimo treneriu. Pasiekimai: Vasaros olimpinių žaidynių aukso medalis (1972 m.), Vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalis (1968 m.), Pasaulio čempionas (1967 m. Urugvajuje, 1974 m. Puerto Rike), Pasaulio čempionato bronzos medalis (1970 m. Jugoslavijoje), Europos čempionas (1965 m. TSRS, 1967 m. Suomijoje, 1969 m. Italijoje, 1971 m. Vokietijoje), Europos čempionato naudingiausias žaidėjas (1965 m.), Europos čempionato bronzos medalis (1973 m. Ispanijoje), Europos jaunių čempionas (1963 m.)

Algimantas Šalna

Tai pirmasis Lietuvos sportininkas, žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjęs aukso medalį. 1984 m. Sarajevo olimpinėse žiemos žaidynėse jis laimėjo auksą estafečių 4×7,5 km varžybose, individualiose 10 km lenktynėse užėmė penktąją vietą. 1983 m. Anterselvoje (Italija) ir 1985 m. Ruhpolding’e (Vokietija) tapo pasaulio čempionu estafečių varžybose. Baigęs sportininko karjerą, jis penkiolika metų treniravo nacionalinę JAV rinktinę. 1994 m., 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. olimpinėse žiemos žaidynėse – JAV olimpinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Biatlonininkas Algimantas Šalna pripažįsta, kad jį dažnai pavadina amerikonu, bet sako, kad jo širdis – lietuviška. Filmas apie sportininką:

Antanas Mikėnas

„Tokie žmonės kaip A. Sabonis, V. Alekna ir A. Mikėnas gimsta vieną kartą per šimtą metų”, – sako jo auklėtinis Justinas Vasiliauskas Lietuvos sporto žurnalistų federacijos viceprezidento Stasio Petkaus režisuotame filme apie Lietuvos sportinio ėjimo rekordininką ir čempioną, olimpietį Antaną Mikėną (1924-1994).

Jis buvo pirmasis Lietuvos lengvaatletis ir kol kas vienintelis sportinio ėjimo atstovas laimėjęs olimpinį medalį. Sportininkas ant garbės pakylos lipo 1956 metų Melburno olimpinėse žaidynėse, kur 20 km ėjimo rungtyje iškovojo sidabrą. Lietuvos pedagogas, treneris, lengvaatletis Pasiekimai: 1956 m. – TSRS 10 ir 15 km rekordininkas, 1956 m., 1957 m. – TSRS tautų spartakiada, 20 km sportinis ėjimas – pirma vieta, 1958 m. – TSRS čempionatas, 20 km sportinis ėjimas – trečia vieta, 1957 m. – pasaulio jaunimo žaidynės, Maskva – pirma vieta, 1956 m. – Melburno olimpinės žaidynės, 20 km sportinis ėjimas – sidabro medalis, 1952–1959 m. – daugkartinis Lietuvos 5, 10, 15., 20, 30 km ir 1 valandos sportinio ėjimo rekordininkas, 12 kartų šių rungčių Lietuvos čempionas. Nuo 1986 m. Birštone rengiamos A. Mikėno taurės sportinio ėjimo varžybos.

Arminas Narbekovas

Tai vienas iš geriausių pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkų, prieš keletą metų jis pradėjo ir trenerio karjerą. 1983-1989 metais Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. Jis yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. 1986-1988 metais buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas. 1987 metais buvo antras pagal rezultatyvumą Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. Keturis kartus iš eilės (1985-1988 metais) A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 1987 ir 1988 metais buvo išrinktas į 33 geriausių Sovietų Sąjungos futbolininkų sąrašą. 1990–2001 metais A. Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę. Sužaidė 13 rungtynių ir įmušė 4 įvarčius. 1990 metais pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo (draugiškose rungtynėse su Gruzija 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje). 2001 metų rugsėjo 1 dieną Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Italija pasirodė aikštėje 88 minutę ir taip atsisveikino su Lietuvos rinktine. Pasiekimai: Olimpinis čempionas (1988), Universiados čempionas (1987), TSRS pirmenybių bronza (1987), Austrijos Bundeslygos čempionas (1991, 1992, 1993), Austrijos taurės laimėtojas (1993, 1994), Geriausias Lietuvos futbolininkas (1985, 1986, 1987, 1988).

Žydrūnas Savickas

Stipriausiais žmogus pasaulyje – taip lietuvis Žydrūnas Savickas pristatomas jo nežinantiems. Tiesa, tokių nėra daug. Per savo karjerą 191 cm ūgio ir 170 kg svorio Ž. Savickas yra pagerinęs virš 50 pasaulio rekordų. Jam priklauso daugiau nei 20 pasaulio rekordų.

Taip pat kiti geriausi Lietuvos sportininkai apie kuriuos bus aprašoma kituose straipsniuose.

Autorė: Rūta Pukenė (straipsnį papildė S. Strazdas, LOA) / Delfi