1871 m. raižinys

Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje.

Reljefas, vaizduojantis žaidimą su kamuoliu. Senovės Graikija

Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu – žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje. Žaidimas greitai tapo labai populiarus ne tik tarp kareivių – jį žaidė moterys, vaikai ir net imperatoriai – ir netrukus išplito Korėjoje (chuk-guk), Japonijoje (kemari), Vietname.
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas – calcio. Verta paminėti, jog futbolas šiuo žodžiu Italijoje vadinamas dar ir dabar.

Calcio žaidimą iliustruojantis piešinys

Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje.

XIX a. futbolo kamuolys

Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse. Tačiau futbolo, kaip žaidimo, progresą stabdė tai, jog praktiškai visų naujai įkurtų klubų žaidimo taisyklės buvo skirtingos, todėl neišvengiamai atsirado būtinybė jas suvienodinti.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos – regbio bei futbolo – ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas – Anglijos Futbolo Asociacija.

1891 m. futbolo rungtynės

Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis. Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės – pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas. Juo tapo „Sheffield Football Club“.

1890 m. Seniausio pasaulyje Šefildo klubo sportininkai

1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą – Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą.

1872 m. Williamo Ralstono piešinys, vaizduojantis pirmąsias oficialias rungtynes tarp Anglijos ir Škotijos

Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai – 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse. Be to, Škotijos nacionalinę komandą daugiausia sudarė žaidėjai iš Londono, todėl vėliau įsikūrusi Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija jų oficialiai nepripažino.

1872.11.30 Varžybos Škotija – Anglija

1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis. Nuo to laiko prasidėjo reguliarūs tarybos susirinkimai, kuriuose pagrindinis dėmesys yra skiriamas žaidimo taisyklių priežiūrai ir tobulinimui.
Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė.

1882 m. futbolo kamuolys ir batai

1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart – namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias – 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami.

„Preston North End“ 1888-89 m. pirmosios futbolo lygos nugalėtojai

Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo. Ji taip pat laimėjo ir pirmąją FA Taurę.

Pirmoji FIFA bustine Paryziuje

1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje – Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus. Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja. Nuo tada pasaulio čempionatai yra rengiami kas ketverius metus, o 2010 metais Pietų Afrikos Respublikoje įvykęs turnyras buvo jau devynioliktasis per visą istoriją.
Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys. Be to, jai priklauso visų plačiai apgyvendintų pasaulių kontinentų asociacijos:
AFC – Azijos Futbolo Konfederacija (nuo 2006 metų į ją buvo įtraukta ir Australija)
CAF – Afrikos Futbolo Konfederacija
CONCACAF – Šiaurės, Centrinės Amerikos bei Karibų Jūros Baseino Šalių Konfederacija
CONMEBOL – Pietų Amerikos Futbolo Konfederacija
OFC – Okeanijos Futbolo Konfederacija
UEFA – Europos Futbolo Asociacijų Sąjunga
Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas – Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32. UEFA Čempionų lygos populiarumą byloja faktas, jog finalines pastarųjų trejų metų rungtynes vidutiniškai stebi 110 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Real Madrid futbolo komanda 1957 m.

Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų. Sirgalių gretoms tik didėjant, galime drąsiai teigti, jog futbolas nenuginčijamai yra ir neabejotinai dar ilgai bus populiariausia komandinio sporto šaka pasaulyje.

Futbolas olimpinėse žaidynėse

Pirmosios futbolo varžybos olimpinėse žaidynėse įvyko 1900 m. (II olimpinės žaidynės, Paryžiuje).

1900 m. vasaros olimpinių žaidynių plakatas

Futbolas buvo įtrauktas į kiekvienas vėlesnes vasaros olimpines žaidynes, išskyrus 1896 m. ir 1932 m., kaip vyrų sporto turnyras.
Moterų futbolas buvo įtrauktas 1996 m. 1900 m. ir 1904 m. olimpinėse žaidynėse, futbolas buvo žaidžiamas kaip parodomasis sportas, o 1908 m. tapo oficialia olimpinių žaidynių sporto šaka.

Paminklas pirmiesiems Lietuvos olimpiečiams atminti atidengtas 2008 m. Kaune, Žemuosiuose Šančiuose

Lietuva pirmą kartą dalyvavo Olimpinėse žaidynėse 1924 m. Tai buvo vasaros olimpinės žaidynės Paryžiuje, Prancūzijoje.

1924 m. olimpinė Lietuvos futbolo rinktinė

Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimasį, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sportininkai buvo pasiųsti tiktai į futbolo ir važiavimo dviračiu rungtynes.
Dėl lėšų, laiko ir bendros organizacijos stokos futbolo komanda buvo surinkta paskutinę minutę. Futbolininkai stokojo oficialių išvykimo dokumentų važiuoti į Paryžių, profesionalių uniformų, mokymo ir praktikos. Paskubomis surinkti vyrai neturėjo laiko pasitreniruoti prieš išvykimą į Olimpines žaidynes. Komanda abejojo, kad jie galės atvykti laiku į žaidynes, todėl paprašė atidėti pirmąjį etapą. Traukinio kelionė iš Kauno į Paryžių truko apie 40 valandų. Sportininkai atvyko 2:00, likus tiktai 12 valandų prieš pirmą kovą su Šveicarijos komanda, galutinę sidabro laimėtoją. Birželio pirmomis dienomis (tiksli data nenustatyta) Egipto delegacijos vadovų paprašyta, Lietuvos rinktinė žaidė treniruočių pobūdžio rungtynes, vėliau jos įformintos kaip oficialios. Pralaimėta Egipto rinktinei rezultatu 0:10.

Olimpinės futbolo komandos sudėtis:

Valerijonas Balčiūnas
Stasys Janušauskas
Jurgis Hardingsonas
Stasys Razma
Vincas Bartuška
Leonas Juozapaitis
Edvardas Mikučiauskas
Stasys Sabaliauskas
Stepas Garbačiauskas
Hansas Gecas
Juozas Žebrauskas

Svarbiausios futbolo istorijos datos:

1863 m.
Perrašytos Kembridžo taisyklės ir pirmą kartą pristatytas suvienodintas žaidimo reglamentas.
1866 m.
Patvirtinti nuošalės taisyklės pakeitimai. Pagal juos buvo laikoma, kad žaidėjas nėra nuošalės zonoje, jei tarp kamuolio ir varžovų vartų yra bent trys priešininkų komandos žaidėjai.
1882 m.
Susivienijo Didžiosios Britanijos futbolo asociacijos, sudarydamos vieningą Tarptautinę Futbolo Asociacijų Tarybą (IFAB), kurios pagrindinė funkcija – kontroliuoti žaidimo taisykles.
1886 m.
Įvyko pirmasis oficialus IFAB susirinkimas.
1891 m.
11 metrų baudinys įtrauktas į žaidimo taisykles.
1904 m.
Paryžiuje įsteigtas pagrindinis pasaulio futbolo valdymo organas – Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (FIFA)
1913 m.
FIFA tapo IFAB nare.
1925 m.
Priimta nuošalės taisyklės pataisa. Pagal ją buvo laikoma, kad žaidėjas nėra nuošalės zonoje, jei tarp kamuolio ir varžovų vartų yra bent du priešininkų komandos žaidėjai.
1938 m.
Remiantis anksčiau galiojusiomis taisyklėmis, pristatytos naujai suformuluotos susistemintos žaidimo taisyklės.
1958 m.
Taisyklėmis patvirtinta keitimų galimybė, tačiau tik vietoj susižeidusio vartininko ir vieno kito žaidėjo.
1970 m.
Pasaulio čempionato finaliniame turnyre įvesta raudonų ir geltonų kortelių sistema.
1990 m.
Nuošalės taisyklė pakeista atakuojančių žaidėjų naudai. Pagal priimtus pakeitimus buvo laikoma, kad atakuojantis žaidėjas nėra nuošalės zonoje, jei jis yra ne arčiau varžovų vartų nei bet kuris priešininkų komandos žaidėjas.
1992 m.
Vartininkams uždrausta imti kamuolį į rankas po sąmoningo komandos draugo perdavimo koja.
1994 m.
Techninė zona oficialiai įtraukta į žaidimo taisykles. Kitais metais patvirtintas ketvirtasis rungtynių teisėjas.
1996 m.
Linijos teisėjai pradėti vadinti Teisėjo asistentais.
1997 m.
Peržiūrėtos ir patikslintos futbolo taisyklės.
2012 m.
Oficialiai patvirtinta ir pirmą kartą rungtynėse išbandyta vartų linijos technologija, leidžianti patvirtinti arba paneigti įvarčio buvimą.

Futbolo taisyklės ir reikalavimai:

Aikštė

aikste

Aikštės danga
Remiantis varžybų taisyklėmis, futbolo rungtynės gali būti žaidžiamos aikštėje su natūralia arba dirbtine danga. Dirbtinės dangos spalva turi būti žalia.
Ten kur naudojamos dirbtinės dangos aikštės, varžybose tarp FIFA priklausančių futbolo asociacijų arba tarptautinėse klubų varžybose, aikštės danga turi atitikti FIFA Futbolo aikštės dangos kokybės reikalavimus arba Tarptautinius dirbtinės aikščių dangos standartus, nebent FIFA išduoda specialų leidimą.

Aikštės ženklinimas
Žaidimo aikštė turi būti stačiakampio formos ir pažymėta linijomis. Jos žymi aikštės ribas.
Dvi ilgosios kraštinės vadinamos šoninėmis linijomis, o dvi trumposios yra vartų linijos.
Vidurio linija dalija aikštę į dvi dalis ir ties viduriu jungia abi šonines linijas. Vidurio linijoje esantis taškas žymi aikštės centrą. Aplink jį yra brėžiamas 9,15 metrų spindulio apkritimas.
Tokiu pat 9,15 metrų atstumu nuo kampinio sektoriaus, neprivalomai, gali būti pažymėtos lanko formos linijos, sudarant statų kampą tarp šoninės linijos ir vartų linijos, (gali būti pažymėtos linijos už aikštės ribų) kurios nurodo, kokiu atstumu nuo kampinį smūgiuojančio žaidėjo turi laikytis besiginantys žaidėjai.

Matmenys
Aikštės šoninė linija turi būti ilgesnė už vartų liniją.
Ilgis (šoninė linija): mažiausias 90 metrų – didžiausias 120 metrų
Plotis (vartų linija): mažiausias 45 metrai – didžiausias 90 metrų
Visos linijos turi būti vienodos, t.y. ne platesnės nei 12 centimetrų.

aikste2

Tarptautinės rungtynės
Ilgis:   mažiausias 100 metrų –  didžiausias 110 metrų
Plotis: mažiausias 64 metrai – didžiausias 75 metrai

Vartų aikštelė
5,5 metrų atstumu nuo kiekvieno vidinio vartų virpsto, statmenai vartų linijai yra brėžiamos dvi 5,5 metrų ilgio linijos link aikštės vidurio ir sujungiamos linija, einančia lygiagrečiai vartų linijai. Zona, apibrėžta šių linijų, yra vadinama vartų aikštele.

Baudos aikštelė
16,5 metrų atstumu nuo kiekvieno vidinio vartų virpsto, statmenai vartų linijai yra brėžiamos dvi 16,5 metrų ilgio linijos link aikštės vidurio ir sujungiamos linija, einančia lygiagrečiai vartų linijai. Zona, apibrėžta šių linijų, yra vadinama baudos aikštele.
Kiekvienos baudos aikštelės viduryje daroma 11 metrų atžyma, kuri yra nutolusi 11 metrų atstumu nuo vidurio taško, esančio tarp vartų virpstų.
Nuo 11 metrų baudinio atžymos, kiekvienos baudos aikštelės linijos išorinėje dalyje yra brėžiama 9,15 metrų spindulio lanko formos linija.

Vėliavėlės
Kiekviename aikštės kampe turi būti pastatoma vėliavėlė, ne žemesnė nei 1,5 metro ilgio, su nenusmailinta viršūne.
Vėliavėlės gali būti statomos ties centro linija, ne arčiau kaip 1 metro atstumu iki šoninės linijos.

Kampinio sektorius
Kiekvieno aikštės kampo vidinėje dalyje prie kampinio vėliavėlės yra brėžiamas ketvirtis apskritimo, kurio spindulys yra 1 metras.kampinio veliavele

Vartai
Vartai yra statomi galinės (vartų) linijos viduryje.
Jie susideda iš dviejų vertikalių virpstų, vienodu atstumu nutolusių nuo kampinių vėliavėlių, ir viršuje sujungiami horizontaliu skersiniu. Vartų konstrukcija turi būti padaryta iš medžio, metalo arba kitos futbolo nuostatuose patvirtintos medžiagos. Ji turi būti kvadrato, stačiakampio, ovalo arba elipsės formos ir nekelti pavojaus žaidėjams.
Atstumas tarp virpstų turi būti 7,32 metrų, o atstumas nuo žemės iki skersinio vidinės dalies turi būti 2,44 metrų.

vartai

Vartų virpstų pozicija vartų linijos atžvilgiu turi būti tokia, kaip žemiau pavaizduotuose paveikslėliuose:

virpstas1

Vartų virpstų ir skersinio pločiai bei gyliai sutampa – jie negali viršyti 12 centimetrų. Vartų linija turi būti tokio paties pločio, kaip vartų virpstai ir skersinis. Vartų tinklas yra kabinamas prie vartų ir tvirtinamas ant žemės už vartų, užtikrinant, kad jis yra tinkamai pritvirtintas ir netrukdo vartininkui. Virpstai ir skersinis turi būti baltos spalvos.

Saugumas

Vartai turi būti saugiai įtvirtinti į žemę. Kilnojami vartai gali būti naudojami tik su sąlyga, kad jie atitinka minėtą saugumo reikalavimą.

Futbolo batai

Futbolo kamuolys

Tarptautinės futbolo asociacijų tarybos nutarimai

Nutarimas Nr. 1
Techniniam personalui skirta vieta turi atitikti Tarptautinės futbolo asociacijų tarybos priimtus reikalavimus, kurie pateikiami skyriuje „Techninė zona“.

Nutarimas Nr. 2
Ten, kur naudojama vartų linijos technologija, leidžiama modifikuoti vartų konstrukciją. Tai turi būti padaryta laikantis FIFA Kokybės programoje vartų linijos technologijai numatytų reikalavimų ir atitikti taisyklėse apibrėžtą skyrių „Vartai“.

Svarbiausi terminai:
Įvartis – situacija, kuomet puolančioji komanda teisėtais būdais pasiunčia kamuolį į besiginančios komandos vartus.
Bauda – kuomet žaidėjas fiziniais veiksmais pažeidžia taisykles.
Sankcijos ir rūšys: žaidėjui padarius baudą, gali būti neskiriama nieko (už netyčinias pražangas pvz netyčinį žaidimą ranka),
įspėjimas
(kuomet pražangos daromos sistemingai ir grubiai),
geltona kortelė (protokoluojamas įspėjimas) ir raudona kortelė (skiriama už labai grubius nusižengimus taisyklėms – nesportinius veiksmus, labai rimtų atakų stabdymą ir t.t.). Surinkus dvi (dažniausiai) geltonas korteles arba vieną raudoną žaidėjas šalinamas iš aikštės, neleidžiant jo pakeisti.
Laisvas smūgis – skiriamas žaidimo pratesimui. Toks smūgis skiriamas, kuomet kamuolys galinę linija paliko nuo puolančiosios komandos žaidėjo. Arba buvo nežymi pražanga – netyčinis žaidimas ranka. Kuomet paskiriamas toks smūgis, kamuolys negali būti siunčiamas tiesiai į vartus. Jis turi paliesti bent vieną žaidėją.
Baudos smūgis – skiriamas tuomet, kai prasižengiama prieš žaidėją. Nukentėjusios komandos žaidėjas kojom gražina kamuolį į žaidimą. Paskirus tokį smūgį mušama gali būti ir į vartus.
Kampinis smūgis – smūgis skiriamas tuomet, kai kamuolys užrieda už galinės linijos jį paskutiniesiems lietus besiginančios komandos žaidėjams. Puolančiosios komandos žaidėjas priklausomai nuo puysės, kurioje užriedėjo kamuolys pasistato kamuolį ant galinės ir šoninės linijų sandūros ir kojomis jį gražina į žaidimą (dažniausiai mėgina pakelti kamuolį iki baudos aikštelės, kad ten esantys žaidėjai turėtų galimybę pelnyti įvartį).
11 metrų baudinys – skiriamas tuomet, kai taisyklių pažeidimas įvyksta vartininko zonoje (aikštelėje). Tuomet vienas žaidėjas nuo vienuolikos metrų atžymos smūgiuoja į vartininko ginamus vartus.
Nuošalė – jei paprastai – tai tokia situacija, kada puolančiosios komandos žaidėjas atsiduria arčiau priešininkų vartininkų už besiginančios komandos gynėjus ir jam yra bandoma siųsti kamuolį.

Parengta pagal: istidom.lt/ http://futboloekspertas.lt/ sportuok.info/ sportima.lt
Papildė Saulius Strazdas