Įprasta, kad olimpines žaidynes organizuojantis miestas ir šalis prabėgus didžiajam sporto įvykiui gali pasigirti puikia infrastruktūra, bet paprastai tai turi ir neigiamą atspalvį – ištuštėjusius metropolius ir galvos skausmą, kaip išlaikyti naujai išdygusius pastatus.
Tačiau 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai tikisi atgaivinti Fukušimos miestą, kuriame bus surengti olimpinio beisbolo ir mažojo beisbolo (softbolo) turnyrai.
Tai pranešė 2020 m. olimpinių žaidynių Organizacinio komiteto prezidentas Yoshiro Mori:
„Surengdami beisbolo ir softbolo turnyrus, suteiksime puikią galimybę Fukušimai parodyti visam pasauliui, kad miestas ir visas regionas atsigauna po siaubingos nelaimės. Tai taip pat nuostabi galimybė parodyti dėkingumą žmonėms, kurie prisideda prie regiono atstatymo darbų. Galiausiai, esu tikras, kad patys Fukušimos gyventojai taip pat optimistiškai žvelgia į tokį unikalų įvykį.“
2011 m. kovo 11 d. Japonijoje žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamį, kuris rytinėje šalies pakrantėje sugriovė Fukušimos atominę elektrinę. Per šią katastrofą žuvo 16 tūkstančių gyventojų, o 300 tūkst. liko be namų.
Sumo imtynės, futbolas, kovos menai ir beisbolas yra populiariausios sporto šakos Japonijoje. Šalis turi gilias beisbolo tradicijas ir iki šiol visuomet pasiekdavo šio turnyro olimpinį pusfinalį. Beisbolas ir softbolas paskutinį kartą olimpinių žaidynių programoje buvo 2008 metais. Vėliau išbrauktas, tačiau 2013 metais grąžintas į 2020 ir 2024 metų žaidynių programas su sąlyga, jei organizatoriai turės tam tinkamas sporto bazes.
Olimpinis beisbolo stadionas nuo buvusios Fukušimos atominės elektrinės bus nutolęs 70 km atstumu, jame tilps 30 tūkst. žiūrovų.
Pasaulio beisbolo ir softbolo konfederacijos bei Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovai taip pat karštai palaiko šią idėją.
„Tai kažkas neįtikėtino. Turime galimybę žmonėms įkvėpti viltį, juos inspiruoti ir kartu pagerbti žuvusiuosius“, – kalbėjo TOK prezidentas Thomas Bachas.
Deja, viskas nėra taip paprasta. Mokslininkai teigia – likviduoti Fukušimos katastrofos pasekmes užtruktų apie 40 metų.
Šį katastrofa apibūdinama kaip didžiausia nuo 1986 m. Černobylio avarijos Ukrainoje.
Paklaustas, ar TOK ir organizatoriai nesibaimina dėl sirgalių sveikatos šioje teritorijoje, kurioje radioaktyvumo lygis galimai išlieka pavojingu veiksniu, T. Bachas sakė: „Tai yra solidarumo išraiška. Nemanau, kad turime dėl to jaudintis.“
Šiuo metu Fukušimos teritorijoje vis dar dirba 8 tūkst. žmonių, kurie vandeniu aušina pažeistus jėgainės blokus. Šiuo metu ypač užterštas vanduo sudaro 800 tūkst. tonų, o tai prilygtų 300 olimpiniams baseinams.

***

Fukušima yra itin miškingas regionas, todėl dauguma radioaktyvių medžiagų nusėdo augalijoje. Šios vietovės miškai tokie išliks dar ilgus dešimtmečius, nors pavojingiausios žmogaus sveikatai medžiagos išsisklaidė dar per pirmąjį mėnesį.
Mokslininkai teigia, kad didesnei visuomenės daliai ši tragedija rimtų sveikatos problemų neturėtų sukelti, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl šios tragedijos ateityje onkologinių ligų atvejų gali išaugti.
„Renkamės negyventi baimindamiesi. Tokios mintys labai sekina, todėl stengiamės apie tai negalvoti ir gyvename įprastą gyvenimą“, – teigia Fukušimos regiono gyventoja.
Fukušimos mieste gyvena 298 tūkst. žmonių, tačiau Japonijos Vyriausybė siūlo piliečiams keltis į kitas šalies vietas.
Fukušima nuo Tokijo nutolusi 288 km atstumu.

Parengta pagal Henry Young, CNN | alfa.lt