Turistai papildo biudžetą pirkdami bilietų ar atributikos.

Olimpinių žaidynių palikimu dažniausiai vadinama reali nauda, kurią gauna jos organizatoriai. Kaip šiuo atžvilgiu sekėsi brazilams? Po kiekvienų olimpinių žaidynių siekiama parodyti, kad svarbus žaidynių organizavimo pranašumas – ne tik prestižas, tarptautinis pripažinimas, bet ir apčiuopiama nauda, pagrindžianti laukiamų didžiulių išlaidų atsiperkamumą.  Kaipgi sekėsi brazilams? Oficialioje Rio žaidynių svetainėje neseniai pasibaigusios olimpiados palikimas vertinamas keliais aspektais. Trumpai aptarkime kiekvieną jų ir pasvarstykime, ką brazilams pavyko pasiekti, o ko ne.  Vienas svarbiausių ilgalaikės naudos aspektų – investicija į švietimą. Teigiama, kad 28 tūkst. studentų atsivėrė galimybė sudalyvauti olimpinio švietimo programoje ir susipažinti su olimpinėmis bei parolimpinėmis vertybėmis. Dar daugiau smalsautojų galėjo parsisiųsti savišvietos programą, kuri nemokamai buvo integruota į mokyklinę programą. Investicijos į švietimą visada apsimoka, tačiau jų naudą mažai nusako kiekybiniai kriterijai. Kitas palikimo aspektas – skaidrumas. TOK atstovai, suvokdami investicijų naštą, olimpiados rengėjams mėgsta pabrėžti, kad žaidynių organizavimo entuziazmas negali užgožti strateginių ir ilgalaikių šalies interesų, bet turi pasitarnauti plačiajai visuomenei. Kai ne tik į planavimo procesus, bet ir į planų realizavimo darbus įtraukiami skirtingų socialinių grupių atstovai, tikima, kad tada skaidrumas užtikrinamas efektyviau. Deja, nepaisant entuziazmo šis aspektas neretai sunkiausiai įgyvendinamas. Brazilijos valdžios teigimu, jiems pavyko suderinti žaidynių poreikius su svarbiausių miesto problemų sprendimu, bet galima išgirsti ir tam tikros kritikos dėl savaip suprastos svarbiausių poreikių traktuotės. Poveikis beveik neišmatuojamas. Būsimos olimpiados nauda apibūdinama ir kaip svarbus veiksnys vietinei ekonomikai paskatinti. Juk ne tik atvykę turistai papildo biudžetą pirkdami bilietų ar atributikos. Dar gerokai prieš žaidynes reikiamai infrastruktūrai plėtoti šaliai tenka išleisti milžiniškas sumas įvairioms prekėms ir reikmenims įsigyti, o daugelis šių prekių būna vietinės gamybos. Prieš Rio žaidynes planuota, kad organizavimo tikslams bus įsigyta 30 milijonų įvairių prekių – pradedant varžtais, kruopomis ir baigiant laivais, lėktuvais. Dera pripažinti, kad nauda apčiuopiama. Kitas mėgstamas akcentuoti palikimo dėmuo – galimybė populiarinti vietinę kultūrą. Viso pasaulio dėmesys žaidynes organizuojančiai šaliai pasitarnauja kaip gera reklama ir suteikia podiumą esminiams kultūros ypatumams pademonstruoti. Nors Brazilijos kultūra nuo seno garsi visame pasaulyje dėl daugelio priežasčių, žaidynės jai suteikė papildomą galimybę prisistatyti globaliai auditorijai. Stebėjusieji žaidynes naudą gali įvertinti patys. Savanorystė – dar vienas itin svarbus žaidynių organizavimo aspektas. Savanorystės kultūros diegimas pristatomas kaip vienas palikimo pranašumų, teikiančių ne vien trumpalaikę naudą – daugybei žmonių atsiveria galimybė asmeniškai prisidėti prie organizavimo darbų, išgyventi nepamirštamą patirtį, iš arti pamatyti geriausius pasaulio atletus bei užkulisinį gyvenimą. Ilgalaikė nauda siejama su viltimi, kad ilgainiui savanorystės tradicija bus perkelta į kitas sritis ir taps svarbiu vietinės kultūros bruožu. Idėja graži, tačiau įvertinti realią jos naudą, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ganėtinai sunku. Kitas kertinis palikimo aspektas yra tvarumas, kuriuo turėtų būti persmelkta visa žaidynių organizacija. Čia turima galvoje ir teigiamas poveikis ekonomikai, ir aplinkai, ir socialinė atsakomybė. Pabrėžiant šią vertybę ir svarų jos vaidmenį organizavimo procese tarsi norima užkrėsti (gerąja prasme) vietinę kultūrą bei skatinti šios vertybės klestėjimą ateityje. Tikima, kad žaidynių organizavimas prideda gerosios patirties ir tam tikrų tvarumo politikos įgūdžių. Idėja graži, bet ne visada suveikia.  Nelengva vienareikšmiškai apibendrinti Rio palikimą, mat šalia daugybės vietinių veiksnių (nelygybės, korupcijos, nusikalstamumo ir kt.) stiprų vaidmenį atliko nekontroliuojami globalūs procesai: po nuoseklaus ekonomikos augimo atėjo didelė krizė. Prieš pat žaidynes Brazilija paskelbė nepaprastąją padėtį. Tai reiškė, kad reikėjo eikvoti specialiuosius rezervus ir net skolintis, kad būtų įvykdyti olimpiniai įsipareigojimai.  Brazilijoje, kaip ir daugelyje kitų žaidynes organizavusių pasaulio valstybių, netyla diskusija, verta buvo jas rengti ar ne. Dalis brazilų, ypač Rio gyventojų, džiaugiasi suteikta galimybe, tačiau liūdi dėl nedėkingo laikmečio, neleidusio parodyti viso potencialo. Anot paprastų brazilų, ne žaidynių palikimas ar tiesioginė nauda yra didžiausias galvos skausmas, bet skurdi žaidynių organizavimo džiaugsmus apsunkinanti kasdienybė, kurią sunku suvaldyti.